Bitas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Bitų kiekiai | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| SI priešdėlis(priešdėlis naudojamas informacijai) |
priešdėlis dvejetainiams dydžiams pagal IEC 60027-2 | ||||
| Pavadinimas | Simbolis | Kiekis | Pavadinimas | Simbolis | Kiekis |
| kilobitas | kb | 10³ (210) | kibibitas | Kibit | 210 |
| megabitas | Mb | 106 (220) | mebibitas | Mibit | 220 |
| gigabitas | Gb | 109 (230) | gibibitas | Gibit | 230 |
| terabitas | Tb | 1012 (240) | tebibitas | Tibit | 240 |
| petabitas | Pb | 1015 (250) | pebibitas | Pibit | 250 |
| exabitas | Eb | 1018 (260) | exbibitas | Eibit | 260 |
| zettabitas | Zb | 1021 (270) | zebibitas | Zibit | 270 |
| yottabitas | Yb | 1024 (280) | yobibitas | Yibit | 280 |
Bitas (akronimas iš angliško binary digit) – elementarusis informacijos matavimo vienetas. Vienas bitas atitinka informacijos kiekį, kuris gaunamas sužinojus atsakymą į klausimą, turintį du lygiaverčius atsakymus. Pavyzdžiui, metant monetą galima spėti kuria puse ji nukris. Taigi bitas gali turėti vieną iš dviejų reikšmių („taip“ arba „ne“, „juoda“ ar „balta“ ir pan.) Kompiuterijoje naudojamoje dvejetainėje skaičiavimo sistemoje šios reikšmės žymimos vienetu ir nuliu.
Bitas, skirtingai nei, pavyzdžiui, SI sistemos matavimo vienetai, negali būti dalomas, už jį nėra mažesnio informacijos matavimo vieneto kaip negalima tik iš dalies sužinoti kuria puse apsivertė mesta moneta. Šiuolaikiniai skaitmeniniai prietaisai visą informaciją saugo, perduoda ir apdoroja išreikštą būtent dvejetainiais skaičiais (yra buvę nepavykusių bandymų naudoti tam dešimtainę skaičiavimo sistemą). Visa, matoma kompiuterio ekrane, bet kokie vaizdo ir garso duomenys yra apibrėžti dvejetainiais simboliais – bitais.
Vienas bitas yra labai mažas informacijos kiekis. Pavyzdžiui, norint pavaizduoti paveikslėlį reikia užrašyti kiekvieno jį sudarančio taško ekrane spalvą. Jeigu spalvų yra tik dvi, tai kiekvienam taškui reikės nurodyti tik nulį arba vienetą. Bet jei spalvų yra jau keturios, kiekvienos spalvos numeris jau bus dviejų dvejetainių skaičių ilgio t. y. 00, 01, 10, 11. Jeigu spalvų aštuonios – kiekvienos spalvos kodas bus sudarytas iš trijų bitų ir t. t. Šiuolaikinius monitorių ekranus sudaro ne mažiau kaip 480000 taškų. Norint pavaizduoti bent aštuonių spalvų paveikslėlį tokiame kompiuterio ekrane jo užrašymui reikiamos atminties kiekis sudarys beveik pusantro milijono bitų.
Kaip dideli atstumai nėra matuojami metrais, taip ir didesni informacijos kiekiai dažniausiai nematuojami bitais. Tam naudojami kartotiniai vienetai – kilobitai, megabitai ir t. t. Pati pirmoji problema, su kuria buvo susidurta norint perkelti šiuos skaičius į kompiuterijos erdves, buvo tai, kad dešimtainėje skaičiavimo sistemoje, kurios pagrindas 10, priešdėlis „kilo“ reiškia lygiai vieną tūkstantį – tris kartus sudaugintą dešimtuką, o dvejetainės skaičiavimo sistemos pagrindas yra 2, ir daugindami dvejetą iš savęs tam tikrą skaičių kartų nei 10, nei 100, nei 1000 negausime. Todėl, skaičiuojant informacijos kiekį, priešdėlis „kilo“ reiškia ne 1000 o 1024, tai yra 210. Vietoje milijono, kuris SI sistemoje žymimas 106, dvejetainėje skaičiavimo sistemoje naudojamas 220 dydis. Taigi vienas kilobitas yra ne 1000, o 1024 bitai.
Norint išvengti neaiškumų, kiek bitų sudaro kilobitą, Tarptautinė Elektrotechnikos Komisija išleido standartą IEC 60027, kuris apibrėžia kitokius priešdėlius (lentelė). Taip bandoma pagaliau išspręsti standartų neatitikimą.
