Karo policijos istorija
Lietuvos kariuomenės Karo policijos įkūrimo data laikoma 1919 m. kovo 15 d., kai Kauno karo komendantas suorganizavo Kauno milicijos kuopą, kurios paskirtis buvo prireikus padėti palaikyti tvarką mieste ir apskrityje. 1919 m. kovo 15 d. Kuopos vadu paskirtas karininkas Jonas Jočys, jo padėjėju paskirtas Jonas Šalkauskas. Iš viso įsakymu į Karo lauko milicijos kuopą buvo paskirta 60 karių. (Lietuvos centrinis valstybės archyvas: f. 1126, ap. 4, b. 206, įsakymo Nr. 107).
1919 m. liepos 18 d. Kauno milicijos kuopa reorganizuota į apskrities kuopą.
1919 m. pabaigoje buvo pradėta kurti Karo milicijos mokykla. Tų pačių metų gruodžio 1 d. Kauno karo komendanto krn. J. Mikuckio įsakymu buvo pradėta formuoti Karo (lauko) milicijos komanda, o jos vadu paskirtas ltn. K. Rudaitis-Rudavičius.
1920 m. sausio 1 d. Karo (lauko) milicijos komandos pagrindu buvo įsteigta Karo milicijos mokykla, kuriai vadovavo karininkas Kostas Rudaitis-Rudavičius. Vėliau Karo milicijos mokykla pervardinta į Karo policijos mokyklą, kuri buvo atskiros pėstininkų kuopos sudėties. Ją sudarė mokomasis ir žandarų būriai. Visi mokyklos kariai dėvėjo uniformas, ant kurių antpečių buvo geltono metalo inicialas „K”, reiškiantis Kauno komendantūrą.
Karo policijos mokyklą sudarė viršininkas – majoras, žandarų būrio vadas – kapitonas, trys leitenantai, kurie turėjo komandos viršininko teises, du viršilos, 15-30 puskarininkių ir apie 300 kareivių. Du kartus per metus mokykloje besimokančių karių gretas papildydavo apie 100 naujokų. Į mokyklą būdavo skiriami beveik vien lietuviai, ne žemesni kaip 170 cm. ūgio, gero elgesio, mokantys rašyti ir skaityti. Po 6 savaičių pradinio apmokymo apie 36-40 gabesnių karių būdavo perkeliami į mokomąjį būrį.
Kariai buvo mokomi pagal teorinį ir praktinį pėstininkų, gatvių kautynių ir karo policininko kursą. Jie palaikydavo tvarką įvairių užsienio šalių atstovų vizitų metu, vykdė Prezidento Antano Smetonos asmeninę apsaugą. Taip pat lydėdavo internuotus lenkus, bolševikus, naujokus, malšindavo riaušes, saugodavo svarbius objektus, tokius kaip Prezidentūrą, Krašto Apsaugos ministeriją, Gynybos štabą, Metropolio viešbutį ir tiltus.
Komendanto pavaldume buvo karo lauko milicijos puskarininkis, kuris sekė visus savo srities politinius judėjimus, palaikė ryšius su Krašto Apsaugos ministerijos ir Vidaus Reikalų ministerijos įstaigomis. Pastarosios neatidėliodamos ir neatsisakydamos teikė įvairiausias žinias.
Karo policijos mokykla veikė iki 1940 m. Paskutinis mokyklos viršininkas mjr. Eduardas Berentas ėjo šias pareigas iki okupacijos pradžios. 1940 m. rugsėjo 23 d. Kauno Karinio viršininko įsakymu Nr. 269 Karo policijos mokykla buvo reorganizuota į Apsaugos batalioną ir 1940 m. spalio mėn. pervesta į Raudonosios armijos 184 šaulių diviziją.
Nuo 1919 m. gruodžio mokykla buvo įsikūrusi Kęstučio g. 34 ir 37 (dab. Kęstučio g. 54 ir 53 (57)), rugsėjo 24 d. buvo perkelta į Gedimino g. 29 ir Kristijono Donalaičio g. 13 (dab. Gedimino g. 43 ir K. Donelaičio g. 23). Spalio 11 d. mokykla vėl veikė Kęstučio g. 34 ir 37. Vėliau buvo perkelta į Šančių karinį miestelį, o 1922 m. gegužės 19 d. į Žaliakalnį, buvo įsikūrusi Aukštaičių (nr. 33), Kripro Petrausko, Martyno Jankaus gatvių ir Vinco Kudirkos alėjos apsuptyje.
