Karo policijos funkcijos ir veikla
Veikla karo policijoje vykdoma vadovaujantis Karo policijos įstatymu. Įstatymas nustato Karo policijos kompetenciją, funkcijas ir uždavinius, organizavimo tvarką, karo policininkų teises, pareigas ir atsakomybę bei santykius su kitomis teisėsaugos institucijomis.
Įgyvendindamas Karo policijos uždavinius, Karo policijos pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, Karo policijos įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą. Teisėti ir pagrįsti Karo policijos pareigūno reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams ir turi būti vykdomi nedelsiant.
1. Karo policija, vykdydama jai nustatytus uždavinius ir funkcijas:
1.1. reguliuoti eismą, užtikrinant karinio transporto judėjimą;
1.2. vykdyti kertančių Lietuvos Respublikos valstybės sieną karių, karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų ir jų gabenamų daiktų kontrolę;
1.3. kontroliuoti užsienio valstybių ir organizacijų karių ir karinių krovinių atvykimą į Lietuvos Respubliką, išvykimą iš jos ar vykimą per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu;
1.4. Lietuvos kariuomenės vado arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pavedimu vykdyti krašto apsaugos sistemos valdomų objektų apsaugą;
1.5. vykdyti saugomų asmenų, atvykstančių krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado oficialiu kvietimu, apsaugą;
1.6. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlikti įslaptintų dokumentų, gaminių ir kitų įslaptintų objektų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų;
1.7. vykdyti asmenų sulaikymą;
1.8. organizuoti ir atlikti sulaikytųjų ar suimtųjų palydą (konvojų);
1.9. užtikrinti Karo policijoje laikomų sulaikytų asmenų, taip pat suimtųjų, su kuriais atliekami procesiniai veiksmai, priežiūrą;
1.10. įgyvendinti nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą, atlieka jų tyrimą, analizuoja jų priežastis bei sąlygas ir imasi priemonių joms pašalinti;
1.11. registruoti ir nagrinėti pareiškimus ir pranešimus apie rengiamas, daromas ir padarytas nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir kitus teisės pažeidimus;
1.12. atliekti pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų ar dingusių be žinios karių paiešką;
1.13. tvarkyti nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir kitų teisės pažeidimų apskaitą, registrų ir informacinių sistemų duomenis;
1.14. organizuoti ir įgyvendinti priemones viešajai tvarkai karinėse teritorijose ar karių drausmei kitose teritorijose užtikrinti;
1.15. organizuoti ir vykdyti karių ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų mokymą.
2. Karo policija, vykdydama jai nustatytus uždavinius ir funkcijas, bendradarbiauja su prokuratūra, policija, kitomis Lietuvos Respublikos teisėsaugos, žvalgybos institucijomis ir palaiko profesinius ryšius su kitų valstybių karo policija ar analogiškomis institucijomis.
3. Karo policija atlieka ir kitas įstatymų jai pavestas funkcijas.
4. Karo policijos funkcijų vykdymo ypatumai diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, tarptautinių organizacijų atstovybėse, karinėse teritorijose, kituose specialaus teisinio režimo objektuose ir dėl neliečiamybės teisę turinčių asmenų gali būti nustatyti kituose įstatymuose ir tarptautiniuose susitarimuose.
Administracinis suskirstymas
Karo policija savo funkcijas vykdo pagal Lietuvos Respublikos administracinį susiskirstymą:
Vilniaus įgulos veikla vykdoma Vilniaus bei Utenos apskrityse;
Kauno įgulos – Kauno, Marijampolės bei Alytaus apskrityse;
Klaipėdos įgulos – Klaipėdos, Tauragės bei Telšių apskrityse;
Šiaulių įgulos - Šiaulių bei Panevežio apskrityse.
