Istorija
(žodžiai iš Gediminėnų maršo)
Priešistorė
Bataliono istorinis pagrindas siekia 1717 metus, kai Lietuvos-Lenkijos valstybė įsteigė pastovias karines pajėgas. Pirmasis lietuvių pulkas vadinosi Didžiojo Lietuvos etmono infanterijos pulku. Šio pulko likimas tapo neatsiejamas nuo visos Lietuvos likimo. Po pirmojo Žečpostpolitos padalinimo pulkas buvo išformuotas.
Istorijos bėgyje pulkas vėl atgimdavo karų ir sukilimų metu. Taip atsitiko 1812 m. Rusijos-Prancūzijos kare, 1830 m. ir 1863 m. sukilimuose. 1812 m. į Vilnių atvykęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas I liepos pradžioje išleido įsaką dėl lietuviškųjų pulkų sudarymo. Po pusės mėnesio 1-ajame pėstininkų pulke jau buvo 600 karių. Jiems vadovavo pulkininkas Aleksandras Chodkevičius. Kartu su prancūzais iš Lietuvos pasitraukę lietuviškieji pulkai gavo įsakymą ginti Modlino tvirtovę netoli Varšuvos, tarp jų buvo ir 1-asis pėstininkų pulkas (31 karininkas ir 909 kariai).
1831 m. prasidėjus sukilimui Lietuvoje, iš Trakų, Ukmergės, Vilniaus apylinkių buvo sudarytas 1-asis kadrinis pėstininkų pulkas, kuriam vadovavo kapitonas S. Macevičius. Pulkas, turėdamas 1150 karių, sudarė Kauno įgulą. Pulko pirmajai kuopai vadovavo kapitonė Emilija Pliaterytė.
Pasibaigus sukilimui, pulko likučiai pasitraukė į Prūsiją.
1-asis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkas
Atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 m. lapkričio 23 d. Vilniuje buvo įkurtas 1-asis pėstininkų pulkas, kurio vadu tapo karininkas J. Galvydis-Bykauskas. Pirmasis pulko įsakymas pasirodė gruodžio 7 dieną.
Pulke – 31 karininkas; karių – 59;
Dienos tvarka:
6.00 val. – keltis;
8.00–11.00 val. – pamokos;
14.00–16.00 val. – pamokos;
20.00 val. – patikrinimas.
Iš pradžių pulkas kūrėsi Vilniuje, vėliau, 1918 m. pabaigoje, buvo gautos patalpos Alytuje, ir pulkas galėjo keltis į savo kūrimosi vietą.
Žmonių stojimas į pulką buvo aktyvesnis. Netrukus buvo formuojamos kuopos:
1 kuopa –
110 karių;
2 kuopa – 93 kariai;
ūkio kuopa – 4 kariai;
kulkosvaidžių komanda – 15 karių.
(duomenys 1919 m. sausio 1 d.)
1919 m. sausio mėn. viduryje:
karių pulke – 620;
karininkų – 33;
valdininkų – 3.
Pulke yra 1, 2 ir 5 pėstininkų kuopos, formuojama 6 kuopa. Pulke yra 259 šautuvai be durtuvų visi - 1891 m. Kulkosvaidžių – 4 vnt. (,,Maksim “ ir ,,Parabelum“). Pulke yra 27 arkliai. Balandžio mėn. – 2 batalionai karių, 2 kulkosvaidžių komandos, raitųjų žvalgų būrys, ryšių ir muzikantų komandos.
Ryšininkų komanda Kulkosvaidžių komanda
1919 m. rugpjūčio 21 d. suformuojama 7 kuopa (78 kariai), 8 kuopa (66 kariai), 9 kuopa (65 kariai).
1919 m. pabaigoje – 3 batalionai.
1920 m. kovo mėn. pulke buvo 1841 karys, vienas raitininkų eskadronas, viena baterija, 2000 durtuvų, 30 kulkosvaidžių.
1919 m. pradžioje įvyko įnirtingos kovos su bolševikais. Pulkas gavo uždavinį stumti bolševikus Utenos–Zarasų plento kryptimi. Uždavinį vykdė sėkmingai. Nustūmę bolševikus už Virintos, užėmė Uteną ir pastūmėjo bolševikus už Daugailių.
1919 m. įvyko vasaros–rudens kovos su bermontininkais, didžiausia kova – Radviliškio operacija. Šios operacijos metu veikė trys koncentriškai žygiuojančios Šiaulių kryptimi voros su stipriu rezervu.
1920 m. pulkas kovėsi su lenkais ties Varėna, Trakais. Po paliaubų su lenkais, 1920 metų lapkričio mėn. pulkas stovėjo ties demarkacine linija Širvintos–Giedraičiai.
Kovose už drąsą ir narsumą 1 pulko 9 karininkai ir 23 kariai buvo apdovanoti Vyčio kryžiumi - pirmuoju nepriklausomos Lietuvos apdovanojimu. 1919 m. spalio 30 d. įsakymu Valstybės Prezidentas Antanas Smetona suteikė pulkui 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino vardą.
Už nuopelnus 1926 m. gegužės 26 d. pulkui buvo įteikta II laipsnio Vyties kryžiaus vėliava su Aušros vartų Mergelės Marijos atvaizdu ir šūkiu: ,,Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse".
1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko vėliava
Nuo 1923 m. iki 1939 m. pulkas ir jo kariai gyveno, tobulėjo, stiprėjo ir mokėsi ginti savo kraštą nuo priešų Ukmergėje. 1929 m. sausio 31 d. duomenimis 1 pėstininkų DLK Gedimino pulke buvo 58 karininkai ir 1405 kariai (šis skaičius nuolat keitėsi). Pulkas buvo ginkluotas sunkiaisiais ir lengvaisiais kulkosvaidžiais, šautuvais, karabinais, revolveriais, kardais.
Karių tarnyba truko pusantrų metų. Jie buvo išleidžiami atostogų. Pratybos vykdavo vasaros ir žiemos laikotarpiu. Pratybų metu kariams buvo skaitomos paskaitos, rengiamos politinės apžvalgos.
Pulko kariai aktyviai dalyvavo visuomeniniame miesto gyvenime.
Per kariuomenės ir visuomenės dieną, miestelėnai galėdavo apžiūrėti kareivines, iš arčiau susipažinti su karių gyvenimu. Buvo ruošiamos bendros eitynės, vakarai, susitikimai, kariai koncertuodavo miesto žmonėms. Kareivinių rajonas pasižymėdavo tvarka ir švara. Pulkas turėjo savo tradicijas. Viena iš jų – pirmojo pulko vado, karininko Antano Juozapavičiaus – pirmojo Lietuvos kariuomenės karininko, žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę, – žuvimo metinių paminėjimas vasario 13 dieną.
Kita tradicija – pulko šventės diena – rugpjūčio 25–oji. Tai nėra faktinė pulko įkūrimo diena, o tik paskirtoji, nes 1919 metų rugpjūčio 24–25 d. buvo šio pulko triumfo dienos, kai ties Zarasais jis iškovojo pergalę prieš bolševikų būrius. Šią dieną pulkas pažymėdavo kasmet.
Keletą paskutinių pulko gyvavimo metų jam vadovavo generalinio štabo pulkininkas L. Gustaitis. 1939 m. spalio viduryje pulkas išžygiavo iš Ukmergės ir spalio 28 dieną pirmas įžengė į Vilnių. Spalio 29 d. Gedimino kalne prasidėjo vėliavos pakėlimo apeigos, kurioms vadovavo 1 pėst. DLK Gedimino pulko vadas gen. št. plk. L. Gustaitis, o jam asistavo pulko štabo viršila Vyčio Kryžiaus kavalierius Jonas Stelionis.
Tuomet, 1939 m. spalio 29 d. apie 14.30 val., vadas gen. št. plk. L. Gustaitis sakė: ,,Prisiekiu ir užtikrinu, kad mano vadovaujamas 1 pėst. DLK Gedimino pulkas Vilniuje egzistuos tol, kol Lietuvos tautinė vėliava plevėsuos Gedimino kalne!“
1-ojo pėstininkų DLK Gediminopulko kariai su Gedimino pilies Trispalvės pakėlimas Gedimino kalne
Garbės sargybos vadas Jonas Abraitis Gedimino kalne1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavę ir ją įjungę į Sovietų Sąjungą okupantai pasiryžo sunaikinti visą Lietuvos patriotiškai nusiteikusią visuomenę. 1940 m. 1 pėst. DLK Gedimino pulkas buvo performuotas į 234 šaulių pulką. 1940 m. iš pulko vado pareigų buvo atleistas gen. št. plk. L. Gustaitis, vėliau suimtas ir išvežtas į Rygą. Taip šis garbingas pulko vadas, taurus lietuvis ir karys, vadovavęs 1 pėst. DLK Gedimino pulkui nuo 1935 m. iki 1940 m., dingo be žinios. Apie jo likimą jokių žinių nėra. Nebeliko tūkstantinės nepriklausomos Lietuvos kariuomenės.
1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko kariai su ginkluote Gen. št. plk. L. Gustaitis
