(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Greece - Wikipedia とべいたり內容

Greece

nani… a masadak Wikipedia

Greece(まれ臘)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]
Flag of Greece
Flag of Greece
Location of  Greece  (dark green)– in Europe  (green & dark grey)– in the European Union  (green)  –  [Legend]

Kirisiya-kapolongan kitakit(まれ臘共和國わこく; Kirisiya a sowal:Ελληνική Δημοκρατία;通稱つうしょうまれ臘:Ελλάδα).

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]

O itiraay i katimol no sakawalian no Yoropa, mihawangay to karopaw a kitakit,nawhani, o pinapina akanatal no Aycin-riyar ono Aciya. I kacacapa’an no Yoropa, Aciya ato Afrika ko kaitiraan no Kirisiya, tadakakalimelan ko kaitiraan, isakatimolan no Paerkan Pecihan-kanatal (ともえなんじみき半島はんとうIkiris a sowal:Balkans) , isaka’amis no saka’etipan malafiyaw ato Aerpaniya, isaka’amisan malafiyaw ato Maciton ato Pawciyaliya, isaka’amis no sakawalian malafiyaw ato Torki.

Siwaay ko kasa’eta’etal no Kirisiya:

Maciton, Sifo’an-Kirisiya,Polopennisa, Sesali, Ypilos, Aycin-riyaran patatekoan-kanatanatal( mahaop ko 12 a kanatanatal ato Cikolaces), Seroys, Kolito ato Yiawniya-kanatanatal. Isakawaliay no kitakit ko Aycin-riyar,isaka’etipay ko Ayawniya-riyar, o Kolito-riyar ato Sifo’ay-riyar isakatimolay. O kakaya’ no lilis no riyar no Kirisiya ira ko 13,676 km, itini i masadangahay a Sifo’ay-riyar o sakakaay ko ka to’edaw no lilis no riyar i masadangahay Sifo'ay-riyar. Patahtahay to kanatanatal ko Kirisiya, olaloma’ noninian kanatal ira ko 227 a kanatal iraay ko tamdaw a maro’. O polong no kitakit mahaop ko 80% o tokos, Awlipos-tokos ko pocok, nani tongroh no riyar ira ko 2,918 laya’.

O tadamato’asay ko rikisi a kitakit ko Kirisiya itini i hekal, nani ‘ayawan ni Yiso to 2700 miheca iraay to ko taamdaw a maro’ itini. O kaitiraan ato kapatahtah palalafang, o cananoyan no sa’etipay-ponka hananay a pangangan, o kalengawan no finawlan-faco no sieci, sa’etipay-haratengan, Awlinpiko-ontokay, sa’etipay-nipitilidan, rikis,sieci,sakakaay-nikafana’ ato nipisa’osi, sa’etipay-sifay(kakahemekan ato kakeseman).[1] i’ayaw ni Yiso to saka 4 sici mapalacecay ni Fili-sakatosa(こむらりょくせい;Kirisiya a sowal:Φίλιππος Βべーた' οおみくろん Μακεδών) [2] [3] no Maciton ko Kirisiya, o wawa ningra ci Alisanta Tata’angay-honti(うま其頓てきれき山大やまだいさんせい;Katelangay sowal no kirisiya:Ἀλέξανδρος Γがんま' ὁ Μακεδών) cowa ka pahoda a micowat to kakahaday sera no to’asan hekal, mapatenak nani saka’etipan no Sifo’ay-riyar ko ponka ato sakakaay-fana’ patayra i taliyokan no Indo-‘alo. I’ayaw no saka 2 sici macowat no Roma ko Kirisiya, mala Roma-hontian-kitakit ato mirocokay a Paycantin hotian-kitakit ko i kakocay a heci no kitakit, ona Paycantin hotian-kitakit o masiwaray no ponka ato nipitilidan no Kirisiya. I sakacecay sici mapatireng ko Kirisiya So’elina-kyokay, masaloma’ ko aniniay a ponka no Kirisiya, mapatenak heca ko tato’asan pinangan no Kirisiya tayra i So’elinay-Kyokay(正統せいとう教會きょうかい; Kirisiya a sowal:Ορθόδοξη Εκκλησία; Romaan tilid:Orthódoxi Ekklisía; Rosiya a sowal:Православная Церковь, Romaan tilid:Pravoslavnaja Cerkovʹ) a hekal.[4]

Isasifo’an no saka 15 sici, ma’afas no Wotoman hontian-kitakit ko Kirisiya. Isaka 19sici tahira isaka 20 sici mapalaheci ko sapisiikedaw-lalood, 1830 miheca mihayi to polong a kasakitakit to o fainacadan-kitakit ko Kirisiya saan.

Ira ko 18 a rocokan no hekalay-kitakit, ilaloma’ nonini ira ko 16 rocokan no ponka, 2 ko matata’edipay rocokan ko ponka ato palapalan, ika’ayaway rayray itini i Yoropa ato kasakitakit koninian sa’osi no rocokan.[5]

O Finawlan-sieci a faco a kitakit, macemahay-kitakit ato takaraway ko pilipayso a kitakit, cemahaday-kitakit, Sa’osi no Kacemahadan no Tamdaw(Human Development Index) takaraway ko heci no ‘orip. O mioatirengay to Linheko a kitakit, o sakamo’etep a kapot no Masakapotay-Yoropa(’ayaway no Yoropa-Lekatep),nani 2001 miheca o kapot no Yoropa-payso a etal. Adihay ho ko pikapotan, tinako han o Yoropa-Licikay, Saka’amisay Tasiyang-Riyaran a Kakaketonan Lekatep(North Atlantic Treaty Organization, NATO), Mapapadangay to Saka’orip ato Kacemahadan-kapot, Hekalay-malali’acaay Lekatep(World Trade Organization, WTO), Sakarihaday ato Sakapapadang a Lekatep no Yoropa(Organization for Security and Cooperation in Europe,OSCE), ato Somowalay-Fransu a Hekalay-Saopo. O misiieday a ponka, mihamhamay-tayal, micolo’ay ato sofitayan-kamaro’an no Kirisiya ko sakacakat malasifo’ay Ci’icelay-kitakit.[6][7][8]

Rikisi(歷史れきし)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]
Potonen-pita'aongan

I'ayaway no kacirikisian(ふみ前史ぜんし)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]

Do’edoen ko to’asan ho a nitilidan, latek i’ayaw no 20 ’ofa a mihecaan isasifo’an no katelangay-fokelohan miheca iraay to ko masaniyaro’ay tamdaw a maro’ itini. Latek i’ayaw no no 3200 miheca, i fodawan-miheca mapalengaw to ko samatelangay a ponka no Yoropa, onini i, o Maynos-payrayrang(邁諾斯文しぶんあきら;Minoan civilization, itiraay i Koriko-kanatal), Cikolaces-payrayrang(もとかつひしげさわ斯文しぶんあきら,itiraay i Cikolaces-kanatanatalan) ato Helas-payrayranga(赫拉斯文しぶんあきら,Ikieis a sowal:Helladic, Kirisiya a sowal:Ελλαδικός; itiraay i Kirisiya-karopaw). Latek i’ayaw ni Yisoan to 1600 miheca maceror no Maysini-payrayrang (邁錫あま文明ぶんめい; Ikiris a sowal:Mycenaean Greece;Fransu a sowal: Civilisation mycénne), o polong no nini o Acin-payrayrang( あいきん文明ぶんめい;The Orehistoric Archaeology of Aegean) hananay konini ponka.maceror no Tolian-tamdaw (多利たりやすじんいれおかせ;Ikiris a aowal:Dorian invasion) ko Maysini-payrayrang, ikor to nonini marimamoh ko Kirisiya to To’emanay-mihecahecan[9], tahira i’ayaw ni Yisoan to saka 9 sici yo mapatireng ko Kirisiya-niyaro’an kitakit, ira masadak ko matiyaay o Homa Rikisian-’olic a Kirisiya tilid a ponka-nitilidan, onini i, o katelangay-faco a mihecahecaan hananay, tona mihecahecaan patireng i lilis no Sifo’an-riyar ato Kohetingay-riyar to niyahan a nocowatan-sera, patokeled sa i’ayaw ni Yisoan to 776 miheca midemak to sarakatay a Awlinpiko-ontokay(おくりんひきかつ運動會うんどうかい;Kirisiya a sowal:Ολυμπιακοί Αγώνες; Fransu a sowal:Jeux olympiques; Ikiris a sowal:Olympic Games). I’ayaw ni Yisoan to saka 5 sici, makafili a mitaker to pi’eco no Posi hontian-kitakit ko sofitay no Niyaroan-kitakit no Kirisiya, tona mihecahecaan macakat tahapocok ko sakakaay-fana’ ato ponka no Kirisiya, o To’asan-mihecahecaan(古典こてん時代じだい; Ikiris a sowal:classical antiquity) hananay konini. O Kirisiya, Maciton ato Seroys-etal a payrayrang polong han o Hayloniko(Ελληνιστική) hananay a pangangan, o lalengawan no "Kiris»ya" a ngangan konini.

Pisiiked-Lalood no Kirisiya 1828

Maha'emin ma'eco no Roma hontian-kitaki tahira i pisiikedan(うま共和きょうわこく征服せいふくいた獨立どくりつ)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]

Talacowa madocepay a malowid no Roma Kapolongan-kitakit( うま共和きょうわこく; Latin a sowal:Res publica Romana) ko Kirisiya i 'ayaw ni Yisoan to 168 miheca, nikawrira mafelih a marecep no ponka ko ‘orip no Roma-tamdaw. Talacowa o cecaay a kowan no Roma Hontian-kitakit ko Kirisiya, nikawrira pararid a misiwar ko ponka no Kirisiya to sakawalian Sifo’an-riyar, tahira to mapecih makilatosa ko Roma Hontian-kitakit. O sasifo’an kahiceraan no Sawalian-Roma hontian kitakit(Paycantin hontian-kitakit) a Cinstantinpaw(きみひろしちょう; Kirisiya a sowal:Κωνσταντινούπολις, Romaan tilid:Κωνσταντινούπολη; Latin a sowal:Constantinopolis), tahakokoc malakirisiyaay ko wayway. Sawalian-Rom a hontian kitakit mataker ko nani sawalianay to saka’etipanay to a pilood to pinapina a sici, tahira to i 1453 miheca matekop ko Cinstantinpaw, noyanan to nornor sato ko Awtoman hontian-kitakit a ’eco to polong a Kirisiya.

O pikowan no Awtoman hontian-kitakit pararid tahira i 1821 miheca to milekalan no Kirisiya a misiiked. 1828 miheca malaheci to ko Pisiikedaw-Lalood no Kirisiya,ptireng to Hontian-faco no sieci ko Kirisiya.

Patireng to Kapolongan-kitakit(建立こんりゅう共和きょうわこく)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]

1922-1927 mihecaan, nanoHontian-faco no sieci mafalic mala no kapolongan-kitakit ko Kirisiya, caka halafing o sofitay ko mitekeday-mikowan, to ikor palolol haeca malakapolongan-kitakit; Kinatolo a misanga’ to kinpo i toloay mihecaan, to ikor tono nini ira ko sepat a miheca to temenekay a mihecaan, nikawrira, marawraw no kaawaan no saka’oirip, ma’emed ko payso to tolo no kalisepay, awaawa ko sap’songila' a tayal no sifo. Tahira to i 1936 miheca tekep sato ko sifo o mitekeday-mikowan ko miceroray, mipalasawad to Kitakit-Kalomaocan, palasawad to kinpo, mipa’eker to mitokeray-sieci kasafelaw ato milalang to saopo, laheci sato a ma’afas ko paifaloco’an a sieci, matongal ko pipenec no sofitay a mikowan, sacicicing sa ko misaopoan a pakamaro’ a mipespes, mipatireng heca to matyaay o Fasise-saopo no kapah no kitakit, nisafaloco’an a misanga’ ko sapipLtata’ang to Tapang no kitakit.[10] i edef no saka 19sici ato satapangan no saka 20 sici, pararid a micowat to sera no tao, masolot ko somowalay to sowal no Kirisiya a tamdaw no Awtoman hontian-kitakit malatamdaw no Kirisiya, tahira to i 1947 miheca ta malaheci masafaco to aniniay a Kirisiya a kitakit.

I Sakatos-lalood(だい世界せかい大戰たいせん期間きかん)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]
Rawraw no Sayporoso(mala'afas ko Kirisiya ato Torki)

I Sakatos-lalood, mi’eco ko sofitay no Itali nani niyahan Aerpaniya to Kirisiya, mapacekil ko lalood no Itali ato Kirisiya (まれ義戰ぎせんそう;Kirisiya a sowal:Ελληνοϊταλικός ΠόλεμοςあるΠόλεμος τたうοおみくろんυうぷしろん Σαράντα; Italiya a sowal:Guerra di Grecia),malowid no Kirisiya ko Itali, ikor mikihar ko Nacoy-Toic to Paerkan-pecihan kanatal, malacafay ato Itali, Pawciyaliya milood to Kirisiya, ma’eco a maaro’ no Tokodan-Kitakit(じくしんこく;Ikiris a sowal:Axis power; Toic a sowal:Die Achsenmächte) ko Kirisiya. I 1944 miheca pasitira i Nisakapotay-Kitakit (同盟どうめいこく; Ikiris a sowal:Allies of World War II; Rosiya a sowal:Антигитлеровская коалиция), miliyas ko sofitay no Toic nani Kirisiya,mapalolol ko Kirisiya a kitakit. Ikor no Sakatosa-lalood ira ho ko kinacecay a laloma’an-lalood ko Kirisiya.

Mihayi to Yoropa-payso(接受せつじゅおうもと)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]

1949 miheca malepon to kona laloma’an-lalood, mikapot ko Kirisiya i Saka’amisay Tasiyang-Riyaran a Kakaketonan-Lekatep(北大西洋きたたいせいよう公約こうやく組織そしき; North Atlantic Treaty Organization, NATO).1967 miheca saka 4 folad saka 21 romi’ad mifelih to sifo ko sofitay, mato’or sa mipalasawad to honti. I 1974 miheca matekop kona nikowanan no sofitay a sifo to nika Rawraw no Sayporoso(さいひろし勒斯問題もんだい; Kirisiya a sowal:Κυπριακό (ζήτημα; Torki a sowal:Kıbrıs Sorunu),tona mihecaan midemak to kapolongan-pitopa milaheci palasawad to Sawara’an-faco no sieci, patireng to Kapolongan-kitakit. 1977 miheca a pisinkiw matongal ko ‘icel no misakawiliay ko harateng a kasafelaw, nikawrira malemed cowa ka sasifod ko sieci, sanoyanan sato a temonek ko sieci no Kirisiya. 1981 miheca makapot to Kapolongan-Yoropa(おうしゅう共同きょうどうたい; Ikiris a sowal:European Community), i 2001 miheca mihayi to Yoropa-payso malapayso no niyah o Kirisiya.[11] 2009 miheca, nika kakatalawan ko kacikiyam no kitakit ko pasitira no kasakitakit.[12][13]

Sieci(政治せいじ)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]
Kalomaocan no kitakit

Oya mipatalahekalan a kinpo i 1975 miheca mahaopay ko sapi’ading to salongoc no kalotandaw, ira heca matilid ko cecay a sasinkiwen a congtong malatapang no kitakit. O congli ato kakeirdan no sifo ko matayalay,o kacingangan aca a congtong ira ko mamang a tayal no sifo. O katayalan no congtong ato congli sepat miheca, o kalomaocan ko misinkiway, manga’ay a pararid to kinacecay riyad.

O cecayay ko kalomaocan ko pikaykian no kitakit, o kiing no pikaykian tahira i sepat ko mihecaan ko tolas no katayalan, nikawrira, pali’ayaway ko sinkiw ano roma. O tadamasasifoday faco ko pisinkiw to mamalakiing to tatinakoan a niocoran,itini tona matinay a faco no sinkiw awaay ko ‘icel no mamangay a kasafelaw a misiwar to sieci, ano tata’angay a kasafelaw to ano cowa ka ira ko kalitosa no kiing, ira ko ’icel a misiwar to demak no kalomaocan. O kahacecacecay a kasafelaw no sieci sa awaay pakaala to 3% no 300 a kiing ta cikilac to kiing.

O Kirisiya cowa ka lecad ato fiyaw a Pawciyaliya ato Aerpaniya, dengan o Kirisiya ko cowa ka pidemak to siyakaysyuki a kitakit i kalepongan no Li’etecay-lalood itini i katimol no sakawalian no Yoropa.

Kaitiraan(地理ちり)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]
Awlinpis-lotok

O sakakaay a sera o itiraay i sakatimolan no Paerkan-pecihan kanatal(Ikiris a sowal: Balkans)a Polopenisa-pecihan-kanatal, mahaop ko Korito-kanatal, Loto-kanatal ato Aycin-riyar kanatanatal. O to’edaw no lilis no riyar ira ko 14,880 km,ono sera a kalalaedan ira ko 1,160 km. Mahaop ko 80% o tokotokosan ko Kirisiya, sahetoay o ma’icangay ko sera: dengan 28% a sera ka matatodongay maomahen. I saka’etipan ira ko henot ato fanaw. I sasifoan a lotok nani tongroh no riyar ira ko 2,650 laya’ ko takaraww. O kakafahekan a Awlinpis-lotok o ’apocok no Kirisiya, nani tongroh no riyar ira ko 2,917 laya’.

Kakarayan(氣候きこう)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]

O kakarayan no Kirisiya ono Sifo’an-kakarayan. O kasasiromaan no matiniay a kakarayan i, o makedalay i kaciferangan kala’oraday i kasi’enawan, orasaka dengan kasi’enawan ira ko ‘orad, roma i cowa ka ’orad. Patahtahay to cidal itini, icowacowa to ira ko 2000 toki ko lalen no cecay a romi’ad.

O sasafaay ko kafa’edetan itiraay i saka 1 ato saka 2 folad, o sakakaay ko kafa’edet itiraay i saka 7 ato saka 8 folad, i saka 1 folad a lalen kafa’edet 13°C i saka7 ato saka 8 folad a lalen kafa’edet 33°C. I tokotokosan mangalef i misatokayay a Yatin ciso’eday ano roma a kakarayan.

Saka’orip(經濟けいざい)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]
simal no olif

O saka’orip a tayal no Kirisiya patatekoan ko mali’acaay demak ato no sifoan a demak to saka’orip(onini i makalitosaay ko GDP no Kirisiya), o mihamhamay to lafang a tayal ko sakakaay mahaop ko adihayay a GDP ato kaci’etan to payso no roma a kitakit(latek 15%). O milayapay to padafo’an mikomi no Yoropa-Lekatep, o nipadafo’an no Yoropa-Lekatep mahaop ko 3.3% no GDP, orasaka hato matemenekay to ko saka’orip no Kirisiya tona pinapina a mihecaan.

O kacalohan a lalahecien a tayal o pikeror to awaay ko tayal a tamdaw, miliyaw a misongila’ to faco no saka’orip, ona tayal mahaop ko sapipafeli to kalotamdaw to katayalan no kitakit mala no kalotamdawan katayalan( 私有しゆう; Ikiris a sowal:Privatisation; Amilika a sowal:Privatization), misongila’ heca to sapipa’ading to ’orip no tamdaw(社會しゃかい保障ほしょう:Ikiris a sowal:social security) , misalof heca to pilisata no sifo ato mipalahedaw to patelacay a tayal no sifo.

I 2002 miheca saka 1 folad saka 1 romi’ad malacecay ato Yoropa-payso a kitakit miraoy to Yoropa-payso malopayso no kaloromi’ad palasawaden ko payso no Kirisiya.

I 2020 miheca saka 2 folad o kiyam no Kirisiya sifo ira ko 3000 ok a Yoropa-payso, karihanawan to caka pakapatikol a mapinko ko kitakit, matalaw ko roma a kitakit no Yoropa makihar kono niyah a kitakit, anana to matekop ko Yoropa-payso etal i 2011 miheca.[14] 2014 miheca lacemcem ko Yoropa a kitakit to sapiliyasaw no Kirisiya to Yoropa-payso etal , macekil ko katekes no pacaliwan-payso no Kirisiya, matefad to ko kupiyaw mamafetas to ko kacikiyam no Yoropa.[15]

O maomahay a tamdaw no Kirisiya cecay no kalitolo. O sakakaay a losay o olif, parok ato tamako. O simal no olif cowa ko palaheker aca to tamdaw no Kirisiya,adihay ho konipasadakan a paliwal. Ira ho moki,’arilay,kodasing, tamato,fadisoso, mami’ ato limon. Mahaop ko 30% no polong a sera no Kirisiya o omah, nikawrira, ‘akawang kona pala, orasaka cowa ka patahtah to kaka’enen no nipa’oripan, dengan to o siri ko nipaka’enan.

Tamdaw(人口じんこう)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]

I 2011 miheca a sa’osi ira ko 10,816,286 ko polong a tamdaw. Sahetoay o Kirisiya a tamdaw(98%) mitooray to Kawaliay-Mo’ecelay pitooran. Mapa’adingay no kitakit ko

Kawaliay-Mo’ecelay pitooran, ira heca ko niyah-pikowan salongoc,nikawrira, mapasifana’ no mato’asay no misakeristoay i Cinstantingpaw(きみひろしちょう堡;Kirisiya a sowal:Κωνσταντινούπολις; Romaan a tilid:Κωνσταντινούπολη: Latin a sowal:Constantinopolis). O roma a pitooran ira ko Islam-pitooran, o nihayian no sifo konini a pitooran.

Pitooran(宗教しゅうきょう)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]
Mo'ecelay-Kyokay

Mihayi ko “Kinpo no Kirisiya” to o mihayian no ‘alomanay ko Kawaliay-Mo’ecelay pitooransanay, talacowa mahaen to ko sowal, malecaday ko pipa’ading to polong a apitooran. Ano misa’osi to tamdaw ko sifo no Kirisiya cowa ka pipahapingang to pitooran no tamdaw. Do’edo’en ko Sakakaay-sakowan no Amilika(美國びくに國務こくむいん;Ikiris a sowal:United States Department of State) a pisa’osi ira ko 97% a tamdaw no Kirisiya o Kawaliay-Mo’ecelay pitooran kako sanay, ono Kirisiya a Mo’ecelay-Kyokay(まれ臘正教會きょうかい; Kirisiya a sowal:Ελληνορθόδοξη Εκκλησία; Ikiris a sowal:Greek Orthodox Church). I 2005 miheca a pisa’osi no Yoropa-pisa’osian, mahaop ko 81% tamdaw no nilicayan a paca’ofay ” pakaso’elinay to kaira no Pa’oripay kawas” saan, mido’edoay to Marta(うましか共和きょうわこく:Marta a sowal:Repubblika ta' Malta; Ikiris a sowal:Republic of Malta) ato Sayporoso(さいひろし勒斯共和きょうわこく;Kirisiya a sowal:Κυπριακή Δημοκρατία;Torki a sowal:Kıbrıs Cumhuriyeti) ko ka’aloman no paka so’elinay to kawas a tamdaw itini i Yoropa-Lekatep. Do’edoen ho koroma a sa’osi, ira ko 15.8% a tamdaw no Kirisiya o “ci’icelay ko pakaso’elin ako” sanay, o sakakaay kona sa’osi itini i Yoropa a kasakitakit,tona sa’osi ira ko 3.5% cowa ka tayra i kyokay sanay.

Mahapinang ko mitooray to Islam a Muslin a mamangay finacadan,itiraay i Soroys a maro’ cangra, latek ira ko safar no mo’etep ’ofad tamdaw no Kirisiya ira ko 20-30 ’ofad ko Muslin a maforaway.

Sowal(かたりげん)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]

Ono sifoan a sowal ono Kirisiya a sowal. Nikawrira matanekay ko roma kitakit a sowal a Ikiris sowal. Roma sato i, o tiraay i Yiatin tokay a tamdaw sahetoay a Fransu ko hasowal to daday romi’ad, ora sa tiraay i Ayawniya-kanatal ato Yipiros a tamdaw ono Italiya a sowal ko kalosowal to romi’ami’ad.

Maysini fafahiyan, o to'asan Kirisiya-finacadan

Maysini fafahiyan, o to'asan Kirisiya-finacadan no Kirisiya(まれ文化ぶんか)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]

Nani pinapinaay patak a mihecahecan ko nikafalic no Ponka no Kirisiya, nani Maysini-ponka( 邁錫あま文明ぶんめい;Ikiris a sowal:Mycenaean Greece;Fransu a sowal: Civilisation mycénne) i nikalata’angan a To’asan a Kirisiya-ponka mihecaan, ikor to marecep no Roma hontian-kitakit ato Paycantin hontian-kitakit( ひがしうま帝國ていこく;Imperium Romanum)[16] ato roma a ponka ato kitakit, tinako han o Latin-ponka, Faranko hontian-kitakit, Awtoman-Torki hontian-kitakit, Winis kapolongan-kitakit, Reniya kapolongan-kitakit, ato Tata’angay-Ikiris hontian-kitakit, sahetoay misiwaray to aniniay a Kirisiya. O ‘alomanay a citanengay to rikis a tamdaw, oya Pisiikedan-Lalood no Kirisiya [17]o tatapangan to pilolol to ponka no Kirisiya, orasaka mapalacecay ko masasiromaromaay a ponka.

Itiya no to’asan ho a mihecaan, o malalalengawan to no Sa’etipay-Payrayrang( 西方にしかた文明ふみあき)ko Kirisiya. O lalengatan no aniniay a Finawlan-sieci ko Kirisiya-sieci, midamaay-misawkit a faco ato malalenay ko tamtamdaw i ’ayaw no rikec. Mapacemahad no Kirisiya tamdaw ko Sakakaay-kacitaneng, tinako han o Kina’orip-taneng, Sa’osi-taneng, Rikisi-taneng, Haratengan-taneng ato Nadafongan-taneng, nawhan ni masado’edoay ko pisaharateng nangra. ’Adihay ko kasafaco no Nitilidan-ponka no Kirisiya-tamdaw, tinako han o olic no rikisi, olic a radiw, rikisi, kakakesman-sifay, kakaolahan-sifay. Miroroday sidateng ato pisi’erod to sakarihadayaw, o matiniay a salongan harateng mirecep to i Sa’etipay-kitakit a Nipinengnengan.

Pacefaday a tilid(註腳)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]
  1. Carol Strickland. The Illustrated Timeline of Western Literature: A Crash Course in Words & Pictures. Sterling Publishing Company, Inc. 2007: 2 [2016-10-10]. ISBN 978-1-4027-4860-8. (原始げんし內容そん檔於2016-12-07). Although the first writing originates in the cradle of civilization along Middle Eastern rivers — the Tigris, Euphrates, and Nile — the true cradle of Western literature is Athens. As the poet Percy Bysshe Shelley says, "We are all Greeks."
  2. 《Alexander the Great in His World》 Carol G. Thomasちょ..
  3. 《Perseus》 Daniel Ogdenちょ; 《A History of Greece to 322 B.C.》, N. G. L. Hammondちょ.ISBN 0-19-873095-0,page 56,1986。.
  4. Greece during the Byzantine period (c. AD 300–c. 1453), Population and languages, Emerging Greek identity. Encyclopædia Britannica. United States: Encyclopædia Britannica Inc. 2008. Online Edition.
  5. Greece Properties inscribed on the World Heritage List (17). Unesco. Unesco. [2016-10-10]. (原始げんし內容そん檔於2017-03-24).
  6. Aronsson, Albin. The Geostrategic Value of Greece and Sweden in the Current Struggle between Russia and NATO. [2016-10-10]. (原始げんし內容そん檔於2021-03-17).
  7. http://europesworld.org/2013/06/01/greece-can-still-be-a-geopolitical-asset-for-the-eu/#.V-ljaCQbP9s もうぎわもう檔案かんてきそん檔,そん檔日2017-01-11.
  8. Geopolitical Consequences Of 'Grexit' Would Be Huge, Country Risk-Defence and Security-Financial Markets. 2015-07-01 [2016-10-10]. (原始げんし內容そん檔於2017-10-10).
  9. まれ臘黑くら時代じだい英語えいごGreek Dark Ages),またたたえ荷馬にうま時代じだい根據こんきょ荷馬にうま史詩しし)、幾何きか時代じだい根據こんきょ當時とうじてき幾何きか藝術げいじゅつ),ゆびまれ臘歷ちゅうしたがえこうもとまえ11世紀せいき邁錫あま文明ぶんめい覆滅ふくめついたおおやけもとまえ9世紀せいきだいいちじょうくにてき建立こんりゅうてき歷史れきし時期じき,也是荷馬にうま史詩ししてき年代ねんだい
  10. Ian Kershewちょはやしはなやく. 地獄じごくこれぎょう:1914-1949. ちゅうしん出版しゅっぱん集團しゅうだん. 2018ねん12月: 202、282. ISBN 978-7-5086-8300-3.
  11. りゅう增泉ますいずみ. だいじゅうしょうだいななせつ民主みんしゅ政治せいじてきしん起點きてん〉. 《まれ臘史—おうしゅう文明ぶんめいてき起源きげん》. 2003: 165-168ぺーじ.
  12. George Matlock. Peripheral euro zone government bond spreads widen. Reuters. 16 February 2010 [28 April 2010]. (原始げんし內容そん檔於2019-12-14).
  13. Acropolis now. The Economist. 29 April 2010 [22 June 2011]. (原始げんし內容そん檔於2017-10-20).
  14. まれ臘應かんあいしからん 實事じつごともとめよしおごにゅうもうぎわもう檔案かんてきそん檔,そん檔日2011-11-06.
  15. まれ腊股暴跌6.25% おう债危つくえ忧虑じゅうもえ. [2014-11-02]. (原始げんし內容そん檔於2021-03-07).
  16. 西歐せいおう學界がっかい普遍ふへんしょうためはいうらないにわ帝國ていこくしか而其こく祚一千餘年期間仍自封為うま帝國ていこくひしげひのと:Imperium Romanum;まれ臘語:Βασιλεία Ρωμαίων;ちゅう古希こき臘語:Βασιλεία Ῥωμαίων 轉寫てんしゃ:Basileía Rhōmaíōn正統せいとう繼承けいしょうこく公民こうみんみな自認じにんためうまじんちゅう古希こき臘語:Ῥωμαῖοおみくろんιいおた 轉寫てんしゃ:Rhōmaîoi),而非「はいうらないにわじんあるまれ臘人」。
  17. まれ獨立どくりつ戰爭せんそうまれ臘語:Ελληνική Επανάσταση,うまElliniki Epanastasi;鄂圖曼土みみ其語:يونان عصياني‎,うまYunan İsyanı),あるたたえためまれ臘革いのちまれ臘起よし由希ゆき臘革いのちしゃ於1821ねんいたり1832年間ねんかん發起ほっきてき成功せいこう反抗はんこう鄂圖曼帝こくてき獨立どくりつ戰爭せんそう

Pikafitan i papotal(外部がいぶ連接れんせつ)

[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]
  • CIA
  • 外交がいこう
  • List of current heads of state and government