Taivans

中華民國ちゅうかみんこく Zhōnghuá Mínguó
Taivana vieleva Taivana gerbs
Valstībėnis gimnos: Taivana gimnos
Valstībėnė kalba	kėnu
Suostėnė	Taipiejos
Dėdliausis miests	Taipiejos
Valstībės vaduovā	Cai Ingven prezidėntė Su Cengčangs premjėrs
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	35 980 km² (137) 10,3 %
Gīventuoju  - 2017  - Tonkoms	23 405 309 (56) 644 žm./km² (17)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2014 (progn., PGP) 977 mlrd. $ (20) 41 588 $ (17)
Valiota	Naujasis Taivana duoleris
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +8 -
Naprīgolnoms Paskelbta Pripažėnta Kėnėjės valdė persėkielė i Taivana sala	Sinhai revoliucėjė 1911 m. spalė 10 d. 1912 m. sausė 1 d. 1949 m. groudė 7 d.
Interneta kuods	.tw
Šalėis tel. kuods	+886

Taivans (kėnėškā 臺灣たいわん = Táiwān), oficēlē Kėnėjės Respoblėka (kėnėškā 中華民國ちゅうかみんこく = Zhōnghuá Mínguó), īr Rītū Azėjuo, Taivanė ė keliūs mėnkesniūs salūs terp Taivana sāsiaurė ė Fėlėpėnu jūras isėkūrosė valstībė.

Kėnėjė Taivana laika sava dalėm, bet faktėškā Taivans vēk kap liousa valstībė, anou pripažīst dalės svieta valstībiu. Terptautėniūs spuorta rėngėniūs tonkiausē dalīvaun so „Kėnu Taipiejaus“ ožvadėnėmo.

Istuorėjė

Taivana valstībė palėka kap žemīnėnė Kėnėjė bova ožėmta kuomonėstu. Respoblėkas šalėninkā lėka tėktās Taivana saluo. Anėi savė skaita tėkrāsēs Kėnėjės valduovās.

Geuograpėjė

Glabna sala tor kuontrastėnga kraštuovaizdi, rītūs duomėnou kalnā, kalnagūbrē. Vakarūs žemės derlėngas, karaktuorėngas līgomas.

Be glabnuos saluos Taivanou prigol tuokėi tā salīnā: Penghu, Dzinmens, Macu, Dongša. Da īr vėina kėta salielė (Lan Ju, Liučiu, Liu Dao).

Adminėstracėnis soskėrstīms

Taivanė gīvėn 23,4 mln. gīvėntuoju. 95 % anū īr hanē kėnā, 2,4 % - austronezėitē abuorigenā, 2,6 % - mėgrantā ėš žemīnėnė Kėnėjės šmuota ė Pėitrītiu Azėjės šaliū.

Akuonuomėka

Magtīngas, muokslou ėmliuos, dėdlė prīdietėnė vertė korontės akuonuomėkas valstībė.

Terptautėnē santīkē

Oficēlius dėpluomatėnius santīkius Taivans palaika so 12 JTO šaliū nariū, tēpuogė so Vatikano.