(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Akaba – Vikipedija

Akaba (arab. العقبة = Al-ʻAqabah) – miestas pietų Jordanijoje, prie Raudonosios jūros dalies – Akabos įlankos. Muchafazos centras. Akaba geležinkeliu ir plentu sujungta su Amanu. Yra Karaliaus Huseino tarptautinis oro uostas, pasienio postas Izraelio pasienyje (į Eilatą).

Akaba
العقبة
Miesto panorama
Akaba
Akaba
29°31′0″ š. pl. 35°0′0″ r. ilg. / 29.51667°š. pl. 35.00000°r. ilg. / 29.51667; 35.00000 (Akaba)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Jordanijos vėliava Jordanija
Muchafaza Akabos muchafaza
Gyventojų (2009) 103 100
Plotas 375 km²
Tankumas (2009) 275 žm./km²
Vikiteka Akaba

Akaboje yra strategiškai svarbus jūrų uostas, per jį išvežami fosforitai. Fosforo trąšų gamybos, naftos perdirbimo pramonė. Yra žvejybinis laivynas. Amatai.[1] Svarbus turistinis centras (pajūrio paplūdimiai, vandens pramogos, Vadi Rumo uolos ir kt.).

Istorija

redaguoti

Vietovė gyvenama jau apie 6000 metų. Pirmoji gyvenvietė įsikūrė čia gyvenant semitų tautai idumėjams. Nuo I a. ties Akaba apsigyveno arabai nabatėjai. Graikai miestą vadino Berenise, romėnai – Aila arba Elana (lot. Aelana). Romėnų laikais miestą su Damasku jungė Naujasis Trajano kelias (Via Traiana Nova). Vėliau teritorija buvo užkariauta musulmonų, greta pastatytas Ailos uostas. XII a. Akabą užėmė kryžininkai ir prijungė prie Jeruzalės karalystės (yra to meto Helimo tvirtovės liekanos bei Faraono salos tvirtovė Egipto teritoriniuose vandenyse). Nuo 1250 m. iki XVI a. Akabą valdė mameliukai. Vėliau valdant osmanams Akabos reikšmė sumenko, tai buvo nedidelis žvejų miestelis. I pasaulinio karo metais čia įvyko Akabos mūšis, kuriame jungtinės britų ir arabų pajėgos nugalėjo osmanus. Po šios pergalės Akaba tapo Hidžazo karalystės dalimi, vėliau priklausė Transjordanijai. 1965 m. Jordanijos karalius Huseinas išpirko iš Saudo Arabijos 12 km pakrantės ruožą Akabos plėtrai mainais į 6000 km² dykumos ploto.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Akaba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001