Dubysa
Kitos reikšmės – Dubysa (reikšmės).
Dubysa | |
---|---|
Dubysa netoli Ariogalos
| |
Ilgis | 130,9 km |
Baseino plotas | 1972,6 km² |
Vidutinis debitas | 14,5 m³/s |
Ištakos | Šiaulių raj. |
Žiotys | Nemunas |
Šalys | ![]() |
![]() |
Dubysa |
Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 130,9 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio, ties užtvanka. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas), Gėluvą. Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus. Įteka į Nemuną 167,5 km nuo jo žiočių, ties Seredžiumi.
![](https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e1/Dubysa_%28Lithuania%29.png/250px-Dubysa_%28Lithuania%29.png)
![](https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/74/Dubysa_Baseino_plotas.png/230px-Dubysa_Baseino_plotas.png)
Nuo Ariogalos iki žiočių upė priklauso Dubysos ichtiologiniam draustiniui, dėl ten esančios žiobrių nerštavietės. Taip pat dalis Dubysos baseino priklauso Kurtuvėnų regioniniam parkui ir Dubysos regioniniam parkui.[1]
Slėnis 300–500 m pločio, šlaitai iki 30 m aukščio, statūs (ypač ties Ariogala, kur slėnis kerta galinių morenų ruožą). Aukštupyje vagos plotis 5-10 m, o gylis 0,5-1 m, upė labai vingiuota. Prie Bubių Dubysa patenka į Kurtuvėnų slėnį. Juo lygiagrečiai su upe eina Dubysos-Ventos kanalas (vietomis kanalo vaga sutampa su upės vaga). Vidurupio vagos plotis 20–30 m, žemupio 40–60 m. Gylis žemupyje svyruoja nuo 0,2 m iki 3 m.[1]
Dubysa turi 44 intakus; didesnieji:
- kairieji: Tilžė, Šiaušė, Gryžuva, Lapišė, Liolinga, Luknė, Mūkė, Kirkšnovė, Gynėvė, Lazduona, Lelykas.
- dešinieji: Lukojus, Kražantė, Dratvuo.
Vidutinis nuolydis 0,67 m/km. Srovės greitis 0,1-0,9 m/s. Debitas ties žiotimis: minimalus 4 m³/s, vidutinis 14,5 m³/s, didžiausias 100–150 m³/s. Dubysą daugiausia maitina lietaus ir sniego tirpsmo vanduo, todėl jos lygis smarkiai svyruoja. Nuo vidurupio iki žiočių iš dešinės įteka vos keli trumpi upeliai.
Krantuose yra XIII-XIV a. piliakalnių. Lyduvėnuose ir Padubysyje 1930-99 m. veikė hidrometrijos stotys.[1] Ties Bubiais yra 418 ha Bubių tvenkinys, Mirskiškėje ir Dengtiltyje – malūnų užtvankos.
Per Dubysą yra nutiestas ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje tiltas – Lyduvėnų tiltas.
Etimologija
redaguotiUpėvardis kildinamas nuo žodžių dubti („darytis dubiam, linkti, klimpti, smegti“), dubus („įdubęs, gilus“), dubė („įdubimas, slėnys“)[2].
Galerija
redaguoti-
Dubysa ties Seredžiumi
-
Dubysa ties Bazilionais
-
Dubysa ties Mirskiške
-
Dubysa ties Gėluva
-
Dubysos slėnis
-
Dubysos Nemuno santaka
-
Tiltas per Dubysą Seredžiuje
-
Dubysos Nemuno santaka
-
Dubysos slėnis prie Bubių piliakalnio
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 https://www.vle.lt/Straipsnis/Dubysa-50573
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.