Jonas Brundza

Jonas Brundza (1889 m. liepos 14 d. Piliakalnų k., Šunskų valsč., Marijampolės apskr. – 1969 m. sausio 1 d. Brukline, JAV) – vargonininkas ir chorvedys.

Biografija

Baigęs pradžios mokyklą, privačiai mokėsi, kad galėtų įstoti į gimnaziją. Kartu pas Šunskų vargonininką J. Noreiką mokėsi ir vargonuoti. Nuvykęs į Marijampolę, mokėsi gimnazijoje ir muzikos pas Joną Bendorių. Vėliau išvažiavo į Varšuvą ir ten pas V. Ratušinską studijavo vargonus.

Vargonininkų draugijos bažnytinės muzikos skyriuje išlaikęs reikiamus egzaminus, grįžo į Lietuvą. Iš pradžių vargonininkavo Kučiūnuose (Biržų raj.), o vėliau Višakio Rūdoje (Marijampolės raj.).

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Vilnių. Apsigyvenęs moksleivių bendrabutyje, mokė jaunimą dainų ir giesmių. Parengė moksleivių chorą ir ketino giedoti lietuviams skirtose pamaldose lenkiškoje bažnyčioje, bet lenkai labai įsižeidė ir chorvedžio net neįsileido. Artėjant frontui su moksleiviais pasitraukė į Voronežą (Rusija), ten gimnazijoje dėstė muziką ir vadovavo chorui. Imperatoriškoje muzikos mokykloje mokėsi muzikos teorijos ir skambinti fortepijonu.

1918 m. su moksleiviais grįžo į Lietuvą, 1919 m. įstojo į Kauno įgulos karo mokyklą, buvo aviacijos dalinių choro vadovas – karius mokė dainų ir giesmių. 1920 m. Lietuvos švietimo ministerijos surengtuose kursuose dėstė muziką ir vadovavo chorui. 1921–1922 m. buvo Šv. Zitos draugijos choro vadovas, surengė koncertą Kauno miesto teatro salėje. Mokėsi Kauno muzikos mokykloje ir kartu vargonininkavo. Nuo 1921 m. dirbo Teisingumo ir Finansų ministerijose.

1923 m. atvykęs į JAV, užėmė vargonininko ir chorvedžio vietą Šv. Kryžiaus parapijoje M. Carmele, PA. Po kelių mėnesių pradėjo vargonininkauti Šv. Jurgio lietuvių parapijoje Brukline ir dirbo joje iki pensijos (1956 m.). Dirbdamas vargonininko ir chorvedžio darbą, apie trejus metus mokėsi A. Guilmant Organ School Niujorke. Su Šv. Jurgio parapijos choru surengė per 100 koncertų, statė muzikinius veikalus, propagavo lietuvių kompozitorių kūrinius, dalyvavo dainų šventėse ir įvairiuose tautiniuose renginiuose. Buvo 1939 m. Niujorko Pasaulinės parodos Lietuvių dienos jungtinio choro dirigentas.

Nuo 1925 m. priklausė ALRK Vargonininkų sąjungai, Centro valdyboje keletą metų ėjo raštininko ir knygininko pareigas. Pasirašydamas įvairiais slapyvardžiais, daug rašė spaudoje. 1936 m. išleido Juozo Žilevičiaus knygą „Česlovas Sasnauskas“. Žmona Bronė Brundzienė-Vencevičiūtė žinoma dainininkė (dramatinis sopranas).

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.