Monarchas
Monarchas (iš gr. μόνος – „vienas“ + αρχός – „valdytojas“) – valstybės valdovas arba vadovas, paprastai paveldintis valdžią ar kartais renkamas ir valdantis iki gyvenimo pabaigos arba kol atsisako sosto.[1] Monarchai būna iš aristokratų giminės.[1] Valstybėje paprastai egzistuoja įstatymų (senovinėse monarchijose – papročių) sistema, reguliuojanti monarcho galias, įžengimą į sostą ir kitus susijusius dalykus.[1] Tokia valdymo sistema vadinama monarchija.
Senovėje monarchai būdavo vienvaldžiai valdytojai, nors realią jų valdžią kartais ribodavo galingi jų vasalai, hercogų tarybos ir pan., papročiai, tradicijos ir kitos institucijos. Šiuolaikiniai monarchai (konstitucinėse monarchijose) dažnai tėra reprezentaciniai asmenys, kurie neturi realių valdymo galių.[1]
Išimtys
redaguoti- Andoros kunigaikštystė. Formaliai ji gali būti laikoma diarchija, kadangi Andoros valstybė turi du lygiateisius valstybės vadovus, vadinamus koprincais (bendrakunigaikščiais) – Urgelo arkivyskupą ir Prancūzijos valstybės vadovą. Anksčiau, kai Prancūziją valdė karaliai, Prancūzijos karalius būdavo ir Andoros koprincas. Dabar, kai Prancūzija yra respublika, Prancūzijos prezidentas kartu yra ir Andoros koprincas.
- Malaizijos federalinė konstitucinė renkama monarchija. Valstybės vadovas yra Yang di-Pertuan Agong, šis titulas paprastai verčiamas „karalius“. Malaizijos karalius renkamas penkeriems metams iš devynių Malaizijos sultonų. Malaizijos federaciją sudaro 13 valstijų ir 3 federalinės teritorijos. Devynios Malaizijos valstijos yra sultonatai, kuriuos valdo monarchai sultonai, paveldintys savo titulą. Visos Malaizijos karalių renka šie sultonai iš savo tarpo.
- Vatikanas. Vatikaną valdo iki gyvos galvos renkamas popiežius. Nuo kitų monarchijų skiriasi tuo, kad popiežiumi gali būti bet kuris vyras, nepriklausomai, ar jis aristokratas, ar ne.
- Monarchijomis nėra laikomos valdymo sistemos, kur valstybę valdo diktatorius, perėmęs pareigas iš tėvo diktatoriaus.