Pranas Hiksa
| Pranas Hiksa | |
|---|---|
| |
| Pranas Hiksa (1919 m.) | |
| Gimė | 1897 m. gegužės 23 d. Verkių dvaras |
| Mirė | 1966 m. balandžio 4 d. (68 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinės |
| Veikla | inžinierius, lenktynininkas, karo lakūnas |
Pranas Hiksa (1897 m. gegužės 23 d. Verkių dvaras, dab. Vilniaus miesto dalis – 1966 m. balandžio 4 d. Kaune) – Lietuvos inžinierius, lenktynininkas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas, kapitonas.
Biografija
redaguotiMokėsi Šiaulių gimnazijoje, Liepojos komercinėje mokykloje, 1915 m. rugpjūčio 6 d. baigė vairuotojų mokyklą Maskvoje.
Rusijos imperijos kariuomenėje
redaguotiStudijavo Maskvos komercijos institute, 1916 m. spalio 1 d. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, tarnavo 23-ajame aviacijos būryje, dislokuotame prie Rygos. 1916 m. gruodžio 3 d. pasiųstas į Petrogrado karo aviacijos mokyklą Gatčinoje. 1917 m. vasario 17 d. suteiktas Rusijos kariuomenės praporščiko, 1917 m. rugsėjo 15 d. – paporučikio laipsnis. 1917 m. vasario 21 d. su grupe kitų mokinių pasiųstas tęsti karo aviacijos mokslų Didžiojoje Britanijoje. 1917 m. rugsėjo 7 d. baigė Karališkųjų oro pajėgų aviacijos mokyklą, įgijo aviacijos leitenanto laipsnį. Įvykus Spalio perversmui grįžo į Lietuvą.
Lietuvos kariuomenėje
redaguoti1919 m. gegužės 15 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę.[1] Nepriklausomybės kovų metu atliko žvalgybinius skrydžius ties Panevėžiu, Ežerėnais (dab. Zarasai), Utena, Suvalkais. 1919 m. lapkričio 22 d. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, nuo lapkričio 27 d. – aviacijos mokomojo būrio viršininkas, nuo 1920 m. balandžio 16 d. – Oro (Pirmosios) eskadrilės vadas, nuo 1922 m. birželio 3 d. – kapitonas. Jo mokiniai: Jeronimas Garolis, Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis, Jonas Mikėnas, Leonardas Peseckas, Vsevolodas Šenbergas, Antanas Stašaitis, Simas Stanaitis, Vytautas Jablonskis, Jonas Liorentas, Česlovas Januškevičius.
1922–1939 m.
redaguoti1922 m. rugsėjo 25 d. iš kariuomenės paleistas tęsti studijų.1928 m. baigė studijas Prahoje, įgijo inžinieriaus specialybę. Grįžęs dirbo Kauno „Metalo“ fabrike, vyr. inžinierius. 1928–1940 m. Lietuvos aeroklubo viceprezidentas ir Lietuvos autoklubo narys. 1931 m. ir 1932 m. pirmųjų automobilių lenktynių „Aplink Lietuvą“ nugalėtojas.[2] 1934 m. ir 1935 m. dalyvavo tarptautiniame Monte Karlo ralyje.1935 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvos aeroklubo surengtame „Oro traukinyje" – parodomąjame skrydyje per Baltijos šalių sostines.[3]
Antrasis pasaulinis karas ir vėliau
redaguoti1939 m. rugsėjo 18 d. – spalio 9 d. laikinai buvo mobilizuotas į Karo aviaciją ir paskirtas 1-ojo autobūrio vadu. Vėliau vėl dirbo inžinieriumi. 1961 m. gegužės mėn. išėjo į pensiją. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Pranas Hiksa. Plieno sparnai
- ↑ Vytautas Zabielskas. Pranas Hiksa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 553 psl.
- ↑ Oro traukinys, Plieno Sparnai Nr.1 1970 m. Čikaga // Plieno sparnai, iliustracijas parinko ir J. Krygerio pasakojimo el. variantą parengė N. Korbutas 2009.