Zetos kunigaikštystė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Zetos kunigaikštystė (juodkal. Зета) − viduramžių laikų valstybė Balkanuose, šiuolaikinės Juodkalnijos teritorijoje. Zetos pavadinimas kilo nuo šalia tekančios Zetos upės.
| Зета Zeta | ||||
| Serbijos despotato dalis (1421-1451) | ||||
| ||||
|
Balšičių herbas | ||||
 | ||||
| Sostinė | Podgorica, Cetinjė (po 1431 m.) | |||
| Kalbos | Senoji bažnytinė slavų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Zetos kunigaikštis | ||||
| 1356–1362 (pirmasis) | Balša I | |||
| 1496–1498 (paskutinis) | Stefanas II Crnojevičius | |||
| Istorija | ||||
| - Atskilo nuo Serbijos | 1356 m., 1356 | |||
| - Prijungta prie Osmanų imperijos | 1498 m. | |||
Istorija
redaguoti
1355 m. mirus didžiausiam Serbijos imperijos valdovui Stefanui Dušanui, imperija ėmė byrėti. Ilgainiui čia susiformavo 6 atskiros valstybės, valdomos vietos dinastijų. Tuo pasinaudoję Zetoje į valdžią atėjo vietos didikai Balšičiai, kurie iš pradžių valdė kaip imperijos vasalai, bet nuo 1360 m. − kaip visiškai nepriklausomi. Dinastijos pradininkas – Balša I, jo sūnus Jura I, Stratomiras ir Balša II (m. 1385) valdė Barą, Budrą, Škoderį, nuolatos kariavo su serbų caru, Albanijos valdovu ir palaikė santykius su serbais, Venecija ir Dubrovniku. Nuo 1371 m. yrant Serbijos valstybei, plėtė savo teritoriją Serbijos sąskaita. Valdant Balšičiams, krašte galutinai įsitvirtino stačiatikių tikėjimas. Iš pradžių Zeta valdė nemažas teritorijas Metohijoje bei dabartiniame Kosove, bet po Džuradžo I mirties 1378 m., šios teritorijos perėjo Brankovičiams. Nuo 1378 m. Balša II vadino save Duresio kunigaikščiu. Stratomiro sūnus Jurgis II valdė 1385–1403 m. Dėl savo karų su osmanais ir nesėkmių pateko į tautosaką.
1421 m. mirdamas paskutinysis Balšičius Balša III paliko kunigaikštystę savo motinos broliui, Serbijos despotui Stefanui Lazarevičiui, ir Zeta vėl pateko į Serbijos sudėtį. Dėl Zetos SErbija kariavo su Venecija, kuri irgi pretendavo į jos teritorijas, kol galiausiai buvusios Zetos valdos buvo pasidalintos. Kadangi despotai kovodami su Osmanais negalėjo skirti pakankamo dėmesio Juodkalnijai, jos teritorijos stipriai susitraukė. 1420-1448 m. visą pajūrį (vadinamąją Donja Zetą serb. Доња Зета) nuo Kotoro šiaurėje iki Ljeso (dab. Albanija) pietuose užvaldė Venecijos Respublika, kuri prijungė jį prie Jūrinės Venecijos (Venecijos Albanijos). Ji teritorijas prie Kotoro įlankos išlaikė iki pat XVIII a. Be to, ir kalnuotoji Zeta kurį laiką buvo valdoma Humo kunigaikštystės.
1451 m. čia įsigalėjo nauja vietinė dinastija − Crnojevičiai, valdę iki 1498 m. Jiems valdant kraštas jau tapo žinomas kaip Montenegro, kas, išvertus iš italų kalbos ir reiškia Juodkalnija. Crnojevičių valdos užėmė tik labai nedidelę dalį Juodkalnijos, ties sostine Cetinjė.
1498 m. Zetą nukariavo Osmanų imperija.
Valdovai
redaguoti |
|---|
| Vakarų Balkanų istorija |
| Serbijos | Juodkalnijos | Kosovo |
| Ilyrija, Mezija |
| Bizantijos imperija |
| Serbų kunigaikštystės (župos): |
| Raška |
| Bizantija (Sirmijaus tema) |
| Duklia > Serbijos DK |
| Serbijos karalystė > Serbijos imperija |
| Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai |
| Serbijos despotija |
| Osmanų imperija |
| Rumelijos, Nišo ejaletai |
| Moderniosios Serbijos istorija: |
| Serbijos, Juodkalnijos kunigaikštystės |
| Serbijos, Juodkalnijos karalystės |
| Jugoslavijos karalystė |
| Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija |
| Serbija, Juodkalnija, Kosovas |
- Balša I (1356–1362)
- Džuradžas I (1362–1378)
- Balša II (1378–1385)
- Džuradžas II (1385–1403)
- Balša III (1403–1421)
- Despotas Stefanas Lazarevičius (1421–1427)
- Despotas Duradas Brankovičius (1427–1435)
- Gojčinas Crnojevičius (1435–1451)
- Stefanas I Crnojevičius (1451–1465)
- Ivanas Crnojevičius (1465–1490)
- Džuradžas Crnojevičius (1490–1496)
- Stefanas II Crnojevičius (1496–1498)