Peržiūrėti šaltinį Grajevas

{{city/POL
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = Grajewo
|paveikslėlis = Grajewo centrum.jpg
|paveikslėlio tekstas =Grajevo centras
|herbas = POL Grajewo COA.svg
|vėliava = 
|long= 22.453
|lat=53.648
|vaivadija = Palenkės 
|apskritis = Grajevo
|valsčius = Grajevo valsčius
|įkurtas = 1540
|vadovotitulas = |vadovas = 
|gyventojumetai = 2008|gyventoju = 22309
|plotas = 18.93
|altitudė = 
|pastokodas = 19-200
|tinklalapis = http://www.grajewo.pl/ grajewo.pl
|vikiteka = Category:Grajewo
|globėjas = 
|kirč = 
}}
[[Vaizdas:Grajewo-trojcyswietej2.jpg|thumb|right|200px|Švč. Trejybės bažnyčia]]

'''Grajèvas''' <ref>{{PVŽ}}</ref> (arba '''''Graivos'''''; {{pl|Grajewo}}, {{be|Граева}}, {{ru|Граево}}) – miestas [[Lenkija|Lenkijos]] šiaurės rytuose, [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Grajevo apskritis|Grajevo apskrityje]], į pietvakarius nuo [[Augustavas|Augustavo]]; apskrities ir valsčiaus centras. 22 309 gyventojų ([[2008]] m.). Išplėtota medžio apdirbimo (medžio drožlių plokščių, baldų), maisto (pieno), statybinių medžiagų, siuvimo pramonė, metalo, plastiko dirbinių, žaislų gamyba, turizmas.

== Geografija ==

Grajevas įsikūręs [[Bebras (upė)|Bebro]] upės intako [[Lukas (upė)|Luko]] dešiniajame krante, [[Kolno aukštuma|Kolno aukštumoje]]. Mieste 61% sudaro pastatai, 3% miškai. Miestas užima 1,96% apskrities ploto. Netoli miesto telkšo [[Braimura (ežeras)|Braimuros]] ežeras. Per Grajevą eina [[geležinkelis]] ir plentas [[Lukas (Lenkija)|Lukas]] – [[Balstogė]], plentas [[Lomža]] – [[Augustavas]]. Miesto plotas 18,93 km².
 
== Gyventojai ==

Pagal [[2007]] m. [[gruodžio 31]] d. surašymą:

{| class="wikitable"
!Aprašymas || colspan=2|Bendrai || colspan=2|Moterys || colspan=2|Vyrai
|--
|Gyventojai || '''22 347''' || 100 || 11 554 || 51,7 || 10 793 || 48,3
|--
|Plotas || colspan=6 | 18,93 km²
|--
|Gyventojų tankumas<br />(gyv./km²) || colspan=2| 1 180,5 || colspan=2| 610,4 || colspan=2| 570,2
|}

Pagal [[2002]] m. duomenis vieno gyventojo vidutinės mėnesinės pajamos buvo 1273,17 zlotai.

===Tautinė sudėtis===
{|
|valign=top|
[[2002]] m. gyveno 22 898 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm 2002 m. surašymo duomenys (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120125175740/http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm |date=2012-01-25 }}</ref>
* [[Lenkai]] - 99,8% (22 857);
* Kiti - 0,17% (41).
|valign=top|
[[1921]] m. gyveno 7 346 žmonės:<ref>[http://statlibr.stat.gov.pl/F/?func=full-set-set&set_number=144744&set_entry=000012 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)]</ref>
* [[Lenkai]] - 60,9% (4 475);
* [[Žydai]] - 38,4% (2 828);
* [[Rusai]] - 0,27% (20);
* [[Vokiečiai]] - 0,10% (8);
* [[Lietuviai]] - 0,09% (7);
* [[Gudai]] - 0,04% (3);
* Kiti - 0,06% (5).
|}

== Istorija ==
{{main|Grajevo istorijos kalendorius}}

Nuo [[V a. pr. m. e.]] iki [[XIII a.]] šiose vietovėse gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų gentis – [[jotvingiai]]. Apie [[XV a.]] šias vietoves pradėjo kolonizuoti [[mozūrai]] ir [[lenkai]]. Nuo [[1138]] m. iki [[1526]] m. šios vietovės priklausė [[Lenkijos karalystė]]s [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystei]], o nuo [[1529]] m. iki [[1569]] m. [[Mazovijos vaivadija (ATR)|Mazovijos vaivadijai]]. [[1422]]–[[1426]] m. minimas ''Graivų'' (''lenk. Grajwy'') kaimas. [[1472]] m. [[lapkričio 23]] d. minima, kad šios vietovės priklauso ''Jonui iš Bialovežos'', mazovijos kunigaikščio [[Kazimieras III Plockietis|Kazimiero III Plockiečio]] vietininkui. [[1483]] m. gyvenvietėje ant [[Lukas (upė)|Luko]] upės kranto pastatomas vandens malūnas. [[1478]] m. [[vasario 8]] d. ''Šv. Trejybės bažnyčia''. [[1479]] m. [[liepos 14]] d. įkuriama [[Grajevo Švč. Trejybės parapija]]. [[1540]] m. karalius [[Žygimantas Senasis]] suteikė gyvenvietei miesto teises ir galimybę rengti muges du kartus per savaitę. [[1567]] m. karaliaus vietininkas gavo leidimą kirsti aplinkinius miškus ir eksportuoti juos į [[Gdanskas|Gdanską]]. Nuo [[XV a.]] miestas pradėtas vadinti ''Grajevu'' (''lenk. Grajewo''). [[1567]] m. miestas prarado miesto teises ir vėl tapo kaimu. Nuo [[1569]] m. iki [[1795]] m. buvo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Didžiosios Lenkijos provincija|Didžiosios Lenkijos provincijos]] [[Mazovijos vaivadija (ATR)|Mazovijos vaivadijos]] valdose. [[XVII a.]] gyvenvietė vėl tapo miestu. Buvo prekybinis centras, sugriautas per [[XVII a.]] karus su [[Švedija]]. Nuo [[1795]] m. iki [[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]]. [[1800]] m. mieste buvo 23 namai ir 218 gyventojų. [[1812]] m. [[gruodžio 9]] d. mieste buvo apsistojęs [[Napoleonas]]. Nuo [[1807]] m. iki [[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė]]s [[Lomžos departamentas|Lomžos departamentui]]. Nuo [[1815]] m. iki [[1837]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Lenkijos Kongreso karalystė]]s [[Augustavo vaivadija]]i, [[1837]]–[[1866]] m. [[Augustavo gubernija]]i, [[1867]]–[[1914]] m. [[Lomžos gubernija]]i. [[1818]] m. mieste atidarytos žvakių ir muilo gamyklos. Per metus būdavo rengiamos 4 mugės. Nuo [[1815]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Lenkijos Kongreso karalystė]]s miestas. [[1828]]–[[1829]] m. per miestą nutiestas kelias [[Varšuva]]-[[Sankt Peterburgas]]. [[1850]] m. mieste gyveno 1,917 gyventojai. [[1870]] m. iš gyvenvietės buvo atimtos miesto teisės. [[1873]] m. per miestą nutiestas geležinkelis [[Brestas]]-[[Kaliningradas|Karaliaučius]]. [[1878]] m. pastatyta [[Grajevo Šv. Marijos Magdalenos cerkvė]]. [[1879]]–[[1882]] m. pastatyta [[Grajevo Švč. Trejybės bažnyčia]]. [[1894]] m. mieste įkurtos kareivinės. Nuo [[1914]] m. iki [[1919]] m. priklausė [[Vokietijos imperija]]i. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinį karą]] miestas buvo stipriai sugriautas. [[1919]]–[[1939]] m. priklausė [[Lenkija|Lenkijos]] [[Balstogės vaivadija|tarpukario Balstogės vaivadijai]]. [[1918]] m. [[lapkričio 12]] d. miestą pradėjo valdyti nepriklausomos Lenkijos vadovybė. [[1919]] m. [[vasario 4]] d. gyvenvietei buvo gražintos miesto teisės. [[1922]] m. mieste gimė buvusio Lenkijos prezidento [[Lech Kaczyński]] ir buvusio Lenkijos ministro pirmininko [[Jarosław Kaczyński]] tėvas [[Rajmund Kaczyński]]. [[1924]] m. įkurtas [[Warmia Grajewo]] futbolo klubas. Tarpukariu buvo panaikinta stačiatikių parapija, nugriauta cerkvė ir sunaikintos stačiatikių kapinės. [[1939]] m. mieste gyveno 9,500 gyventojų. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] [[1939]] m. [[rugsėjo 6]] d. miestą užėmė [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] kariuomenė. [[1939]] m. [[rugsėjo 21]] d. pagal slaptuosius [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo pakto]] susitarimus vokiečiai miestą perdavė [[Tarybų Sąjunga]]i, kuri miestą prijungė prie [[Baltarusijos TSR]], [[Balstogės sritis (Baltarusijos TSR)|Balstogės srities]], [[Grajevo rajonas|Grajevo rajono]]. [[1941]] m. [[birželio 22]] d. miestą vėl užėmė [[Trečiasis Reichas]]. [[1941]]–[[1942]] m. mieste buvo žydų getas, kuriame gyveno apie 4,500 žmonių. [[1941]]–[[1944]] m. veikė [[koncentracijos stovykla]]. [[1945]] m. [[sausio 23]] d. į miestą įžengė [[Raudonoji Armija]]. Per karą žuvo apie 5,000 miesto gyventojų, apie 30% miesto sugriauta. [[1945]]–[[1954]] m. vyko antikomunistinis pasipriešinimas, veikė [[Armija Krajova]] ir kitos organizacijos. [[1919]]–[[1975]] m. ir nuo [[1999]] m. Grajevo apskrities centras. [[1945]]–[[1975]] m. priklausė [[Balstogės vaivadija (Lenkija)|Balstogės vaivadijai]]. [[1975]]–[[1999]] m. priklausė [[Lomžos vaivadija]]i. [[1990]] m. pradėtas naudoti [[Grajevo miesto herbas]]. [[1989]] m. [[birželio 27]] d. įkurta [[Grajevo Švč. Mergelės Marijos Gelbėtojos parapija]]. [[1988]]–[[2000]] m. pastatyta [[Grajevo Švč. Mergelės Marijos Gelbėtojos bažnyčia]].<ref>{{VLE|VII|89||Grajevas}}</ref>

== Architektūra ==
[[Vaizdas:Grajewo kapliczka pilsudskiego2009.jpg|thumb|160px|left|Koplyčia J.Pilsudskio g.]]
[[Vaizdas:Grajewo pilsudskiego 2009.jpg|right|thumb|200px|right|J. Pilsudskio gatvė]]
* Neogotikinė Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta [[1882]] m., architektas F. Novickis, su varpine, pastatyta [[1860]] m.;
* [[1837]] m. bažnyčios varpinė;
* Klasicistinė Šv. Onos kapinių koplyčia, pastatyta [[1839]] m.;
* Smuklė, pastatyta [[1857]] m.;
* [[XIX a.]] mediniai gyvenamieji namai;
* [[1873]] m. [[Grajevo geležinkelio stotis]];
* [[XIX a.]] pakelės koplyčios;
* [[1931]] m. mokyklos pastatas;
* [[XVIII a.]] turgaus aikštė.

==Tarptautinis bendradarbiavimas==
* {{flagicon|Lithuania}} [[Varėna]], [[Lietuva]];
* {{flagicon|Russia}} [[Gumbinė (Kaliningrado sritis)|Gumbinė]], [[Kaliningrado sritis|Karaliaučiaus kraštas]].

== Taip pat skaitykite ==
* [[Grajevo dekanatas]];
* [[Ščučino apskritis]].
* [[Grajevo žydų kapinės]].

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Grajevas| ]]