Peržiūrėti šaltinį Mokslas

[[Vaizdas:Aristotle Altemps Inv8575.jpg|thumb|[[Aristotelis]] buvo vienas iš pirmųjų [[mokslinis metodas|mokslinio metodo]] plėtotojų.<ref>{{Cite web|url=https://www.pbs.org/saf/1307/features/knows.htm |title=The Origins of Science |last=Mitchell |first=Jacqueline S. |date=2003 m. vasario 18 d |website=Scientific American Frontiers |publisher=PBS |archive-url=https://web.archive.org/web/20030303204503/http://www.pbs.org/saf/1307/features/knows.htm |archive-date=2003-03-03|url-status=dead |access-date=2016 m. lapkričio 3 d |df= }}</ref>.]]

'''Mokslas''' – objektyvių [[žinios|žinių]] apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir empiriškai įrodytas žinias), [[moksliniai tyrimai|tiriant]] [[tikrovė|tikrovę]]. Pasak mokslo filosofo [[Karlas Popperis|K. Popperio]], mokslas – drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei). Mokslas kaip procesas apima mokslinį tyrimą ir aprėpia visas gyvenimo sritis ir dėl to yra itin išsiplėtęs teorinių modelių, objektyvių žinių, publikacijų, mokslo institucijų bei mokslo darbuotojų atžvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo rezultatų pateikimas [[mokslinis straipsnis|mokslinėse publikacijose]], visuotinai pripažintų objektyvių žinių apibendrinimas, jų perdavimas (pvz., dėstant [[aukštoji mokykla|aukštosiose]] ar kitose mokyklose), perteikimas (pvz., [[studentas|studentams]] ar mokiniams). Kaip objektyvios [[informacija|informacijos]] dalis mokslas gali būti laikomas [[kritinis mąstymas|kritiškai]] patikrintų maksimaliai objektyvių žinių (faktų) apie pasaulį visuma. Mokslu, kaip nuolatinių tyrimų procesu, siekiama gauti (kuo daugiau) objektyvių žinių, tiksliau [[pažinimas|pažinti]] ir suprasti tikrovę, sugebėti prognozuoti ateitį bei panaudoti gautas objektyvias ir praktikoje produktyvias žinias [[technologija|technologijose]]. Mokslinė tiriamoji veikla transformuoja tai, kas yra nežinoma ir nesuprantama, į tai, kas yra suprantama ir akivaizdu. Produktyviosios mokslo žinios per [[technologija]]s daro įtaką žmonijos civilizacinei ir kultūrinei evoliucijai.

Ankstyviausi rašytiniai šaltiniai apie tai, ką galima laikyti šiuolaikinio mokslo pirmtakais, randami [[Senovės Egiptas|Senovės Egipte]] ir [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]] ir siekia maždaug 3000–1200 m. pr. m. e. Jų indėlis į [[matematika|matematiką]], [[astronomija|astronomiją]] ir [[medicina|mediciną]] buvo perimtas ir suformavo klasikinės antikos graikų [[gamtos filosofija|gamtos filosofiją]], kai buvo bandoma fizinio pasaulio reiškinius aiškinti gamtinėmis priežastimis.<ref name=Lindberg2007a>{{Cite book |last=Lindberg |first=David C. |title=The beginnings of Western science: the European Scientific tradition in philosophical, religious, and institutional context |url=https://archive.org/details/beginningsofwest0000lind_h6a5 |publisher=University of Chicago Press |year=2007 |isbn=9780226482057 |edition=2nd}}</ref><ref name="Grant2007a">{{cite book |last=Grant |first=Edward |title=A History of Natural Philosophy: From the Ancient World to the Nineteenth Century |publisher=Cambridge University Press |year=2007 |isbn=978-0-521-68957-1 |edition=First |location=New York |pages=1–26 |chapter=Ancient Egypt to Plato |chapter-url=https://archive.org/details/historynaturalph00gran/page/n16 |chapter-url-access=limited}}</ref> Žlugus [[Vakarų Romos imperija]]i, ankstyvaisiais viduramžiais (400–1000 m.) Vakarų Europoje žinios apie graikų pasaulio sampratą ženkliai smuko, tačiau [[islamo aukso amžius|dėka islamo aukso amžiaus]] jos buvo išsaugotos ir klestėjo musulmonų pasaulyje.<ref name="Lindberg8">{{cite book |last=Lindberg |first=David C. |title=The beginnings of Western science: the European Scientific tradition in philosophical, religious, and institutional context |url=https://archive.org/details/beginningsofwest0000lind_h6a5 |publisher=University of Chicago Press |year=2007 |isbn=978-0-226-48205-7 |edition=Second |location=Chicago |pages=[https://archive.org/details/beginningsofwest0000lind_h6a5/page/n180 163]–92 |chapter=Islamic science}}</ref> Dar vėliau Bizantijos graikų mokslininkų pastangomis, žlungant Bizantijos imperijai graikiškus rankraščius pavyko išsaugoti ir jais Europoje susidomėta [[Renesansas|Renesanso]] laikotarpiu.

Mokslas [[sekuliarizacija|sekuliarizuotoje]] visuomenėje gali perimti netgi [[religija|religijos]] funkciją.{{faktas}} Mokslas kaip socialinis reiškinys yra svarbi visuomenės veiklos, jos [[civilizacija|civilizacijos]] ir [[kultūra|kultūros]] dalis. Žinių gauna, kaupia ir sistemina ne tik pavieniai visuomenės nariai, bet ir jų grupės, (ypač kompleksiniams tyrimams) naudodami [[Technika (įranga)|techniką]], mokslo infrastruktūrą bei [[mokslinis metodas|mokslinius metodus]]. Per ištisus šimtmečius susiformavo ir nusistovėjo savita (daug graikų ir [[lotynų kalba|lotynų]] kalbų žodžių kilmės terminų) mokslinė kalba, [[terminologija]], [[stilius]].

== Organizacijos ==
Mokslo atstovai vienijasi į įvairias organizacijas. Pagal sritį jos gali būti dalykinės (šakinės), tarpdalykinės (tarpšakinės), pagal veikimo geografiją (narystės ypatumus) – nacionalinės (pvz., [[Lietuvos mokslų akademija]]) ir tarptautinės (regioninės ir pasaulinės), pagal organizacijos teisinę formą – valstybinės ir nevyriausybinės, pagal veiklos rūšį – [[moksliniai institutai]], mokslo įstaigos ir kt.

== Klasifikacija ==
Mokslo šakos, sritys gali būti išskiriamos pagal skirtingus kriterijus.
Pagal tyrimo objektą [[ES]] mokslo politikoje nusistovėjusi tokia klasifikacija (su daugybe subkategorijų): [[fiziniai mokslai|fiziniai]] (dar kitaip vad. [[gamtos mokslas|gamtos mokslai]]), [[biomedicinos mokslai]], technologijos mokslai, [[socialiniai mokslai|socialiniai]] ir [[humanitariniai mokslai|humanitariniai]] mokslai. Pagal taikomumą – [[Fundamentalusis mokslas|fundamentalieji]] (kitaip – grynasis, kuriant ''tik'' naujas žinias) ir [[Taikomasis mokslas|taikomieji]] (žinių, teorijų taikymas, tenkinant žmonijos poreikius). Klasifikavimas pagal prognozavimo galimybę plačiai paplitęs angliškai kalbančiose valstybėse, čia mokslu ({{en|science}}) laikoma tik tokia sritis arba kryptis, kurios gauti rezultatai leidžia kurti prognozavimo teorijas. Tai negalioja, pvz., istorijai, tiriančiai vienkartinius įvykius. Humanitariniai mokslai nelaikomi mokslu, anglų kalboje taikoma sąvoka ''humanities'' arba ''arts and humanities''. Tikslieji mokslai gali būti priešinami humanitariniams ir kartais netgi socialiniams mokslams (šiuo atveju vienas klasifikavimo kriterijų – [[Mokslinis metodas|metodika]], [[matematika|matematiniai]] metodai).

Mokslo sričių ir krypčių klasifikacija:<ref>{{cite act |type=Įsakymas |index=V-1457 |date=2012-10-16 |legislature=[[Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija]] |title=Dėl mokslo krypčių patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.435520 |access-date=2024-03-09 |language=lt }}</ref>
{|
|width=15% valign="top"|
* [[Humanitariniai mokslai]]
** [[Filosofija]]
** [[Teologija]]
** [[Menotyra]]
** [[Filologija]]
** [[Istorija]]
** [[Etnologija]]

|width=15% valign="top"|
* [[Socialiniai mokslai]]
** [[Teisė]]
** [[Politikos mokslai]]
** [[Vadyba]]
** [[Ekonomika]]
** [[Sociologija]]
** [[Psichologija]]
** [[Edukologija]]
** [[Komunikacija]]

|width=15% valign="top"|
* [[Fiziniai mokslai]]
** [[Matematika]]
** [[Fizika]]
** [[Chemija]]
** [[Biochemija]]
** [[Geologija]]
** [[Geografija]]
** [[Paleontologija]]
** [[Astronomija]]
** [[Informatika]]
|}

{|
|width=15% valign="top"|
* [[Žemės ūkio mokslai]]
** [[Agronomija]]
** [[Veterinarija]]
** [[Zootechnika]]
** [[Miškotyra]]

|width=15% valign="top"|
* [[Biomedicinos mokslai]]
** [[Biologija]]
** [[Biofizika]]
** [[Ekologija]] ir [[aplinkotyra]]
** [[Botanika]]
** [[Zoologija]]
** [[Medicina]]
** [[Odontologija]]
** [[Farmacija]]
** Visuomenės [[sveikata]]
** [[Slauga]]

|width=15% valign="top"|
* Technologijos mokslai
** Elektra ir Elektronikos inžinerija
** Statybos inžinerija
** Transporto inžinerija
** Aplinkos inžinerija
** Chemijos inžinerija
** Energetika ir termoinžinerija
** Informatikos inžinerija
** Medžiagų inžinerija
** Mechanikos inžinerija
** Matavimų inžinerija
|}

== Lietuvoje ==
Pirmosios mokyklos Lietuvoje, atlikusios pamatinę mokslo populiarinimo funkciją, atsirado jau po Lietuvos krikšto, XIV a. pab. Pirmaisiais profesionaliais istorikais Lietuvoje galima laikyti XVI a. gyvenusį [[Motiejus Strijkovskis|Motiejų Strijkovskį]] ir XVII a. gyvenusį [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas|Albertą Kojalavičių‑Vijūką]], kurių veikaluose yra istorinio šaltinio kritinio vertinimo elementų.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/istorijos-saltiniu-mokslas-lietuvoje/ [[Edvardas Gudavičius|Gudavičius, Edvardas]]. Istorijos šaltinių mokslas Lietuvoje ([[VLE]])]</ref> Kita vertus, Lietuvos istorijos mokslo pradmenys siekia pasakojamąjį laikotarpį (XIV a. pabaiga–XVI a. 3-as dešimtmetis), kai [[Lietuvos metraščiai|Lietuvos metraščiuose]] ir kronikose buvo kaupiami istoriniai faktai ir bandoma atkurti LDK praeities įvykius.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/istorijos-mokslas-lietuvoje/ [[Irena Valikonytė|Valikonytė, Irena]]. Istorijos mokslas Lietuvoje ([[VLE]])]</ref> Ikikrikščioniškus laikus siekia [[teisė]]s mokslas – Lietuvoje teisinės minties pradžia siejama su pirmaisiais žinomais teisės aktais, surašytais XIII–XIV a., tačiau teisės tyrimai pradėti gerokai vėliau, [[XVI a.]]<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/teises-mokslas-lietuvoje/ [[Mindaugas Maksimaitis|Maksimaitis, Mindaugas]]. Teisės mokslas Lietuvoje ([[VLE]])]</ref> Mokslų populiarinimą ir tyrimus labai paskatino [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] įsteigimas [[1579]] m. [[1753]] m. universitete įsteigta [[Tomas Žebrauskas|Tomo Žebrausko]] vadovaujama [[observatorija]], o [[1781]] m. – Medicinos fakultetas, paskatinę astronomijos ir medicinos mokslų vystymąsi LDK.

== Taip pat skaitykite ==
{{wikiquote}}
{{Vikižodynas|mokslas}}
{{Commons|Category:Science}}
* [[Mokslo filosofija]]
* [[Pseudomokslas]]

== Išnašos ==
{{išn}}

[[Kategorija:Mokslas| ]]