Čagatajaus chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

	mong. Цагадайн улс ; Čagatajaus chanatas
	buvęs chanatas
	Vėliava
	Location of
Sostinė	Almalikas
Valdymo forma	chanatas
Era	Naujieji laikai
- Atsiskiria nuo Mongolų imperijos	1260 m., 1260
- Suskyla	1346 m.

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

11:49, 10 kovo 2011 versija

Čagatajaus chanatas buvo mongolų, vėliau lingvistiškai tiurkizuotas chanatas, susidaręs iš antrojo didžiojo chano Čingischano sūnaus Čagatajaus ir jo palikuonių valdytų žemių. Iš pradžių buvo Mongolų imperijos dalimi, vėliau tapo visiškai nepriklausoma valstybe. Kartais chanato istorijai priskiriama ir vėlesnių jo paveldėtojų - Mogulistano ir Mogulijos (Kašgarijos) istorija iki pat 1687 m.

Klestėjimo laikotarpiu chanatas tęsėsi nuo Amudarjos piečiau Aralo jūros iki Altajaus kalnų dabartiniame Mongolijos ir Kinijos pasienyje.^[1] Taigi, jis valdė dabartines teritorijas Rytų Turkestane, Kirgizijoje, Uzbekijoje, Tadžikijoje, Kazachijoje. Didžiąją dalį istorijos chanato politinis ir kultūrinis centras koncentravosi Rytų Turkestane (dab. Kinijos Sindziangas).

Čagatajaus ulusas

Chanato atsiradimui prielaidos susidarė po didžiojo mongolų chano Čingischano mirties, t.y. 1225 m., kuomet jo imperija buvo padalinta į keturis administracinius vienetus - ulusus, paskirtus valdyti keturiems sūnums: Ugedėjui, Džučiui, Tolujui ir Čagatajui. Čagatajus, antrasis sūnus, gavo Transoksianą (žemes tarp Amudarjos ir Syrdarjos, šiuolaikiniame Uzbekistane) bei teritorijas Tarimo baseine (Rytų Turkestanas, dab. Kinijos Sindziango provincija). Savo sostine jis padarė Almaliką dabartinėje šiaurės rytų Kinijoje.^[2]

Čagatajaus ulusas pripažino Didžiojo Chano valdžią. Iš pradžių juo buvo Ugedėjus, vėliau Monkė. 1242 m. mirus Čagatajui, jo uluso teritorijose įsitvirtino Čagatajaus palikuonys (Čagataidai): čia valdė Čagatajaus anūkas Chara-Chulagu ir kiti, tačiau sprendimai dėl chanų išrinkimo priklausė Didžiajam Chanui ir mongolų kurultajui Karakorume. Be to, vakarines uluso teitorijas (Transoksianos miestus) valdė atskiri pareigūnai (emyrai), kurie irgi buvo atskaitingi tiesiogiai didžiajam chanui.^[3]

Nepriklausomybė

Nepriklausomam chanatui susiformuoti galimybė atsirado 1259 m., po Didžiojo Chano Monkės mirties. Tuo metu Mongolų imperijoje prasidėjo suirutė: pilietinis karas tarp Chubilajaus ir Arik Bukos. Ja uluse pasinaudojo Čagatajaus vaikaitis Algu (1260-1266 m.), kuris sukilo prieš Arik Buką, užėmė naujas teritorijas ir perėmė tiesioginį Transoksianos valdymą iš didžiojo chano. Taip susiformavo nepriklausomas Čagatajaus chanatas. Algu įpėdiniai greitai perėmė vietos religiją - islamą, kuriam laikui į vakarines chanato (Transoksianą) dalis buvo perkelta sostinė (ji buvo įkurta Karšyje).

Chanatas vienybę išlaikė iki XIV a. vidurio. Tačiau 1346 m., nužudžius Kazan-chaną, šalyje prasidėjo suirutė, ir gentinė dezintegracija. Po kelerių metų buvusio chanato teritorijoje susiformavo vakarinis Maveranachro chanatas (iš jo kilo Timūridų imperija) ir rytinis Mogulistanas. Abu šie chanatai skelbėsi Čagatajų chanato valstybėmis paveldėtojomis.

Chanai

Čagatajus 1225—1242
Chara-Chulagus 1242—1247, 1252
Esu-Munkė 1247—1252
Mubarek-šachas 1252—1261, 1266
Algu 1261—1266
Borak-chanas 1266—1271
Negubek-chanas 1271—1272
Buga Temur-chanas 1272—1291
Jisu Duva-chanas 1291—1306
Kunček-chanas 1306—1308
Hizr Talichu-chanas 1308—1309
Kebek-chanas 1309, 1318—1326
Jisu Buga-chanas 1309—1318
Ildžidigu-chanas 1326
Duva Temur-chanas 1326
Ala ud-Dinas Tarmaširin-chanas 1326—1334
Čangši-chanas 1334
Buzan-chanas 1334—1338
Jisu Temur-chanas 1338—1342
Muchamad-chanas 1342—1343
Kazan-chanas 1343—1346

Nuorodos

↑ Žr. Barnes, Ian, Bhikhu Parekh and Robert Hudson. The History Atlas of Asia. MacMillan, p. 87. Macmillian, 1998. ISBN 0028625811, p. 87; Barraclough, Geoffrey. The Times Atlas of World History. 4th Ed. Hammond World Atlas Corporation, 1993. ISBN 0723005346, p. 127.
↑ Grousset, René. The Empire of the Steppes: A History of Central Asia. Trans. Naomi Walford. New Jersey: Rutgers, 1970. ISBN 0813513049, p. 253–4
↑ Grousset, René. The Empire of the Steppes: A History of Central Asia. Trans. Naomi Walford. New Jersey: Rutgers, 1970. ISBN 0813513049, p. 328–9

[1] Žr. Barnes, Ian, Bhikhu Parekh and Robert Hudson. The History Atlas of Asia. MacMillan, p. 87. Macmillian, 1998. ISBN 0028625811, p. 87; Barraclough, Geoffrey. The Times Atlas of World History. 4th Ed. Hammond World Atlas Corporation, 1993. ISBN 0723005346, p. 127.

[2] Grousset, René. The Empire of the Steppes: A History of Central Asia. Trans. Naomi Walford. New Jersey: Rutgers, 1970. ISBN 0813513049, p. 253–4

[3] Grousset, René. The Empire of the Steppes: A History of Central Asia. Trans. Naomi Walford. New Jersey: Rutgers, 1970. ISBN 0813513049, p. 328–9

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 15: / Eilutė 15: @@
 |parlamentas =
 |year_start   = 1260
-|year_end     = 1687
+|year_end     = 1346
 |year_exile_start =
 |date_start   =
 |date_end     =
-|event_start  = Atsiskyrimas nuo Mongolų imperijos
+|event_start  = Atsiskiria nuo Mongolų imperijos
-|event_end    = Įsitvirtina džungarai
+|event_end    = Suskyla
 |p1           = Mongolų imperija
 |vėliava_p1      =
-|s1           = Džungarų chanatas
+|s1           = Maveranachro chanatas
 |vėliava_s1      =
-|s2           = Ak Tagchlik
+|s2           = Mogulistanas
 |vėliava_s2      =
 |image_coat   =
@@ Eilutė 51: / Eilutė 51: @@
 |atstovas2           =
 }}
-'''Čagatajaus chanatas''' buvo [[mongolai|mongolų]], vėliau lingvistiškai [[tiurkų kalbos|tiurkizuotas]] chanatas, susidaręs iš antrojo didžiojo chano [[Čingischanas|Čingischano]] sūnaus [[Čagatajus|Čagatajaus]] ir jo palikuonių valdytų žemių. Iš pradžių buvo [[Mongolų imperija|Mongolų imperijos]] dalimi, vėliau tapo visiškai nepriklausoma valstybe.
+'''Čagatajaus chanatas''' buvo [[mongolai|mongolų]], vėliau lingvistiškai [[tiurkų kalbos|tiurkizuotas]] chanatas, susidaręs iš antrojo didžiojo chano [[Čingischanas|Čingischano]] sūnaus [[Čagatajus|Čagatajaus]] ir jo palikuonių valdytų žemių. Iš pradžių buvo [[Mongolų imperija|Mongolų imperijos]] dalimi, vėliau tapo visiškai nepriklausoma valstybe. Kartais chanato istorijai priskiriama ir vėlesnių jo paveldėtojų - [[Mogulistanas|Mogulistano]] ir [[Mogulija|Mogulijos]] (Kašgarijos) istorija iki pat 1687 m.
 Klestėjimo laikotarpiu chanatas tęsėsi nuo [[Amudarja|Amudarjos]] piečiau [[Aralo jūra|Aralo jūros]] iki [[altajaus kalnai|Altajaus kalnų]] dabartiniame Mongolijos ir Kinijos pasienyje.<ref>Žr. Barnes, Ian, Bhikhu Parekh and Robert Hudson. The History Atlas of Asia. MacMillan, p. 87. Macmillian, 1998. ISBN 0028625811, p. 87; Barraclough, Geoffrey. The Times Atlas of World History. 4th Ed. Hammond World Atlas Corporation, 1993. ISBN 0723005346, p. 127.</ref> Taigi, jis valdė dabartines teritorijas [[Rytų Turkestanas|Rytų Turkestane]], [[Kirgizija|Kirgizijoje]], [[Uzbekija|Uzbekijoje]], [[Tadžikija|Tadžikijoje]], [[Kazachija|Kazachijoje]]. Didžiąją dalį istorijos chanato politinis ir kultūrinis centras koncentravosi Rytų Turkestane (dab. Kinijos [[Sindziangas]]).
@@ Eilutė 62: / Eilutė 62: @@
 Nepriklausomam chanatui susiformuoti galimybė atsirado 1259 m., po Didžiojo Chano Monkės mirties. Tuo metu Mongolų imperijoje prasidėjo suirutė: pilietinis karas tarp [[Chubilajus|Chubilajaus]] ir [[Arik Buka|Arik Bukos]]. Ja uluse pasinaudojo Čagatajaus vaikaitis [[Algu]] (1260-1266 m.), kuris sukilo prieš Arik Buką, užėmė naujas teritorijas ir perėmė tiesioginį Transoksianos valdymą iš didžiojo chano. Taip susiformavo nepriklausomas Čagatajaus chanatas. Algu įpėdiniai greitai perėmė vietos religiją - islamą, kuriam laikui į vakarines chanato (Transoksianą) dalis buvo perkelta sostinė (ji buvo įkurta [[Karšis (miestas)|Karšyje]]).
+Chanatas vienybę išlaikė iki XIV a. vidurio. Tačiau 1346 m., nužudžius Kazan-chaną, šalyje prasidėjo suirutė, ir gentinė dezintegracija. Po kelerių metų buvusio chanato teritorijoje susiformavo vakarinis [[Maveranachro chanatas]] (iš jo kilo [[Timūridų imperija]]) ir rytinis [[Mogulistanas]]. Abu šie chanatai skelbėsi Čagatajų chanato valstybėmis paveldėtojomis.
-==Mogulistanas==
-[[vaizdas:Chagatai Khanate (1490).png|thumb|left|Mogulistanas 1490 m.]]
-Chanatas vienybę išlaikė iki XIV a. vidurio. Tačiau 1346 m., nužudžius Kazan-chaną, šalyje prasidėjo suirutė, ir gentinė dezintegracija. Nuo chanato atsiskyrė vakarinės dalys (traumpalaikis [[Maveranachro chanatas]]). Šią buvusio chanato dalį [[Tamerlanas]] užkariavo jau XIV a. septintajame dešimtmetyje.
-Suskilusio chanato rytinėse dalyse vietos gentys bandė sukurti konfederaciją ir [[1347]] m. išrinko Tugluk Timūrą savo chanu. Taip susiformavo '''Mogulistanas'''. Kadangi jame tebevaldė Čagatajidai, Mogulistanas laikomas tolimesniąja chanato seka. Tugluk Timūras buvo stiprus valdovas ir net keletą kartų bandė atkurti buvusią Čagatajų galybę, įsiverždamas į Maveranachrą. Tačiau po jo mirties valstybėje įsigalėjo dughlatų klanas, kuris išlaikė savo interesus ir į sostą skirdavo marionetinius Čagatajidų chanus.
-XV a. Mogulistanas susidūrė su išorinėmis grėsmėmis, kas leido sustiprėti chanų pozicijoms. Jų pagrindiniai priešai buvo [[oiratai]] šiaurėje ir [[Timūridai]] vakaruose. Tačiau nepriklausomybė buvo išlaikyta. Valdant Junus-chanui (1462–1487) Mogulistanas netgi išsiplėtė į vakarus, užimdamas [[taškentas|Taškentą]], tačiau po vidinio maišto neteko savo pietinių sričių, kur įsitvirtino dughlatai (įkūrę Jarkendo chanatą).
-Po mirties 1487 m. Junus-chanas padalino teritorijas dviem sūnums. Vakarinės (dab. [[Kirgizija]], [[Kazachija|Kazachijos]] [[Semirečjė]]) atiteko Machmud-chanui, kuris sostine padarė Taškentą. [[1508]] m. ši Mogulistano dalis buvo užkariauta [[Muchamedas Šeibanis|Muchamedo Šeibanio]] ir prijungta prie [[Bucharos chanatas|Bucharos chanato]].  Rytinis Mogulistanas atiteko Achmad-chanui, kuris ir kurio įpėdiniai toliau stiprino valstybę.
-Dėl vidinių nesutarimų XVI a. pabaigoje Mogulistanas tapo grečiau smulkių chanatų konfederacija nei vieninga valstybe. Be to, šalyje sekuliarią chanų valdžią paveržė religinės islamo [[Ak Taghlik]] ir [[Kara Taghlik]] sektos. 1670 m. chanams bandant apriboti šių sektų teises, religiniai lyderiai chodžos pasikvietė į pagalbą [[Džungarų chanatas|Džungarų chanatą]], kuris 1687 m. galutinai nukariavo Mogulistaną.
-laikas nuo laiko kariavo arba buvo sąjungininkais su [[Timūridai|Timūro įpėdiniais]].
-Galiausiai XVII a. Čagatajaus likučiai atiteko teokratiniam [[Abach Chodža|Abach Chodžos]] režimui ir jo įpėdiniams, [[chodža|chodžoms]], kurie valdė [[Rytų Turkestanas|Rytų Turkestaną]] ir buvo pavaldūs [[Džungarų chanatas|džungarams]], o po to - [[Čing dinastija|mandžiūrams]].
 ==Chanai==
 {{Rytų Turkestano istorija}}
@@ Eilutė 100: / Eilutė 87: @@
 * Muchamad-chanas 1342—[[1343]]
 * Kazan-chanas 1343—[[1346]]
-* [[Tugluk-Timuras]] [[1347]]—[[1362]]
-* Ilias Chodža-chanas 1362—[[1383]]
 == Nuorodos ==


Rytų Turkestano istorija
Džungarija \| Tarimas \| Turfanas
36 vakarų valstybės (Tocharai)
Siongnu	Han dinastija (Vakarų teritorijos)
Žoužanai Gaoče	Gaočangas, Šanšanas, Kučia, Jutianas, Šule, Janči
Tangų dinastija (Ansi, Beitingas)
Karlukų kaganatas
Uigūrai	Tibeto imperija
Karachanidų chanatas Karakitajų chanatas		Karachodža
Mongolų imperija
Čagatajaus ulusas
Keturi oiratai	Mogulistanas Mogulija
Džungarų chanatas
Čingų dinastija
II RTR	I RTR	Kinija
KLR (Sindziangas)