(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Danilo-Kakanjo kultūra – Vikipedija Pereiti prie turinio

Danilo-Kakanjo kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Danilo-Kakanjo kultūra (kroat. Danilska kultura) – viduriniojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 19521955 m. Rendič-Miocevičiaus ir J. Korošeco tyrinėtą Danilo, netoli Šibeniko, Kroatija, bei 1954 m. Benaco–Kakanjo, netoli Visoko, Bosnijoje, gyvenvietes.

Arealas

Danilo-Kakanjo kultūra 4 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Pietryčių Europoje, daugiausia Adrijos jūros pakrantėje. Pakeitė įspaudinės keramikos kultūrą.

Kultūra

Žmonės prie derlingų žemės plotų arba upių terasose kūrėsi dideles gyvenvietes, kurias apjuosdavo vienu ar dviem 2–3 m gylio grioviais. Pastatus statėsi iš akmens plokščių, plokščiu stogu. Vertėsi žemdirbyste ir žvejyba. Danilo-Kakanjo kultūrai būdingi plačiaangiai indai su 4 kojelėmis. Keramika dažyta dviem spalvomis, dažniausiai derinant geltoną, raudoną ir juodą spalvas, gausiai raižyta linijomis arba puošta įspaudų ornamentu.[1]

Šaltiniai

  1. Gintautas ZabielaDanilo-Kakanjo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 469 psl.