(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Valinas – Vikipedija Pereiti prie turinio

Valinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valinas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
(S)-2-amino-3-methyl-butanoic rūgštis
CAS numeris 72-18-4
EINECS 200-773-6
Cheminė formulė C5 H11 N O2
Molinė masė 117.15 g mol−1
SMILES CC(C)C(N)COO
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t° 315 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔでるたfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Valinas (Val) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių Žemėje. Pirmąkart išskirtas vokiečių chemiko Emil Fischerkazeino. Žinduoliams bei paukščiams nepakeičiama aminorūgštis (turi gauti su maistu). Augalai ir mikroorganizmai geba sintetinti iš piruato.[1]

Valinas, kaip ir kitos šakotosios aminorūgštys, yra susijęs su nejautrumu insulinui: diabetu sergantys žmonės (taip pat pelėse ir žiurkės) jo kraujuje turi daugiau.[2] Vartojant mažiau valino turinčio maisto, jautrumas insulinui gali pagerėti, sumažėjant nutukimui.[3] Riebalus kaupti skatina valino apykaitos produktas, 3-hydroksi-izobutiratas.[4]

Valinas svarbus kraujodaroje, jo trūkstant gerai nebeatsistato pradinė, visoms kraujo ląstelėms pradžią duodanti pirmtakų populiacija.[5]

  1. „valine“. Encyclopædia Britannica Online. Nuoroda tikrinta 2015-12-06.
  2. Lynch, Christopher J.; Adams, Sean H. (2014-12-01). „Branched-chain amino acids in metabolic signalling and insulin resistance“. Nature Reviews. Endocrinology. 10 (12): 723–736. doi:10.1038/nrendo.2014.171. ISSN 1759-5037. PMC 4424797. PMID 25287287.
  3. Cummings, Nicole E.; Williams, Elizabeth M.; Kasza, Ildiko; Konon, Elizabeth N.; Schaid, Michael D.; Schmidt, Brian A.; Poudel, Chetan; Sherman, Dawn S.; Yu, Deyang (2017-12-19). „Restoration of metabolic health by decreased consumption of branched-chain amino acids“. The Journal of Physiology. 596 (4): 623–645. doi:10.1113/JP275075. ISSN 1469-7793. PMC 5813603. PMID 29266268.
  4. Jang, Cholsoon; Oh, Sungwhan F.; Wada, Shogo; Rowe, Glenn C.; Liu, Laura; Chan, Mun Chun; Rhee, James; Hoshino, Atsushi; Kim, Boa (2016-04-01). „A branched-chain amino acid metabolite drives vascular fatty acid transport and causes insulin resistance“. Nature Medicine. 22 (4): 421–426. doi:10.1038/nm.4057. ISSN 1546-170X. PMC 4949205. PMID 26950361.
  5. Taya, Yuki; Ota, Yasunori; Wilkinson, Adam C.; Kanazawa, Ayano; Watarai, Hiroshi; Kasai, Masataka; Nakauchi, Hiromitsu; Yamazaki, Satoshi (2016-12-02). „Depleting dietary valine permits nonmyeloablative mouse hematopoietic stem cell transplantation“. Science. 354 (6316): 1152–1155. Bibcode:2016Sci...354.1152T. doi:10.1126/science.aag3145. PMID 27934766. S2CID 45815137.