1831 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1831 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 21 d. – 1831 m. sukilimas: sukilę Raseinių apylinkių bajorai užėmė Raseinius;
- Kovo 28 d. – 1831 m. sukilimas: sukilėliai užėmė Telšius;
- Kovo 29 d. – 1831 m. sukilimas: Šiaulių kautynės, sukilėliai nugalėjo Rusijos kariuomenę;
- Balandžio 2 d. – 1831 m. sukilimas: sukilėliai užėmė Jonavą;
- Balandžio 7 d. – 1831 m. sukilimas: sukilėliai užėmė Vilkmergę (Ukmergę);
- Balandžio 9-10 ir 14-15 d. – 1831 m. sukilimas: Livo mūšis;
- Balandžio 11 d. – 1831 m. sukilimas: Švenčionių kautynės;
- Balandžio 17−24 d. – 1831 m. sukilimas: sukilėlių vadovybė sujungė pajėgas ir apgulė Vilnių;
- Balandžio 22 d. – 1831 m. sukilimas: Marijampolės mūšis;
- Balandžio 27 d. – 1831 m. sukilimas: Rusijos kariuomenė užėmė Panevėžį;
- Balandžio 29 d.:
- 1831 m. sukilimas: Kėdainių mūšis;
- 1831 m. sukilimas: Rusijos kariuomenė užėmė Šiaulius;
- Gegužės 10-13 d. – 1831 m. sukilimas: Palangos mūšis;
- Balandžio 29 d. – 1831 m. sukilimas: Kėdainių mūšis;
- Gegužės 18 d. – 1831 m. sukilimas: pirmoji caro amnestija ginklus sudėjusiems sukilėliams;
- Gegužės 21 d. – 1831 m. sukilimas: mūšis tarp E. Pliaterytės vadovaujamų sukilėlių ir Rusijos kariuomenės Kačergškės kaime;
- Gegužės 29 d. – 1831 m. sukilimas: Raigardo mūšis;
- Birželio 2 d. – 1831 m. sukilimas: Tytuvėnuose sudarytra Žemaičių centrinė vyriausybė;
- Birželio 6 d. – 1831 m. sukilimas: antroji caro amnestija ginklus sudėjusiems sukilėliams;
- Birželio 11 d. – 1831 m. sukilimas: sudaryta Laikinoji lenkų centrinė vyriausybė Lietuvoje;
- Birželio 19 d. – 1831 m. sukilimas: Panerių kautynės;
- Birželio 28 d. – 1831 m. sukilimas: Rusijos kariuomenė užėmė Kauną.
- Liepos 2 d. – 1831 m. sukilimas: Rusijos kariuomenė užėmė Jonavą ir Ukmergę;
- Liepos 6 d. – 1831 m. sukilimas: Šiaulių mūšis, nesėkmingas sukilėlių mėginimas užimti Šiaulius;
- Liepos 10 d. – 1831 m. sukilimas: Meškuičių mūšis - paskutinis sukilėlių laimėtas mūšis;
Nedatuoti
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 13 d. – Jonas Katelė, Lietuvos kunigas, švietėjas, daraktorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptųjų lietuviškųjų vakarų ir lietuvių mokyklų organizatorius (m. 1908 m.).
- Sausio 15 d. – Jurgis Zauerveinas, sorbų kilmės poliglotas, filosofijos daktaras, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas (m. 1904 m.).
- Gegužės 19 d. – Vladislovas Dembskis, vertėjas, publicistas, laisvamanis (m. 1913 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Jonas Vytautas Emanuelis Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą (m. 1892 m.).
- Lapkričio 24 d. – Andrius Kadaras, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas.[1] (m. 1901 m.).
- Gruodžio 16 d. – Liubomiras Gadonas, teisininkas, lietuvių ir lenkų visuomenės veikėjas, publicistas, istorikas (m. 1908 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 28 d. – Mykolas Jeronimas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1744 m.).
- Balandžio 9 d. – Ipolitas Labanauskas, Vilniaus krašto teisėjas, 1831 m. sukilimo dalyvis.
- Gegužės 19 d. – Silvestras Teofilis Valiūnas, poetas, žuvo 1831 m. sukilime[2][3] (g. 1789 m.).
- Liepos 13 d. – Antanas Gelgaudas, 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas (g. 1792 m.).
- Gruodžio 23 d. – Emilija Pliaterytė, grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, Lenkų kariuomenės kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d'Ark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Lenkijoje bei Baltarusijoje (g. 1806 m.).
Nedatuota
- Jurgis Tiškevičius Logoiskis II, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1768 m.).
- Pietras De Rosis, architektas, atvykęs iš Italijos, brandaus klasicizmo atstovas (g. 1761 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Silvestras Teofilis Valiūnas, poetas, žuvo vasarą sukilime (g. 1789).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 2 d. – Popiežiumi išrinktas Grigalius XVI (g. 1765 m. - m. 1846 m. birželio 1 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1846 m. birželio 1 d.[4][5]
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 25 d. – Konstantinas Leontjevas, rusų filosofas, rašytojas, diplomatas (m. 1891 m.).
- Vasario 16 d. – Nikolajus Leskovas, rusų rašytojas, publicistas, dramaturgas (m. 1895 m.).
- Kovo 13 d. – Ernst Gustav Kraatz, vokiečių entomologas, Humboldtų universiteto profesorius (m. 1909 m.).
- Kovo 25 d. – Ivanas Andrejevskis, rusų teisės istorikas, teisininkas (m. 1891 m.).
- Birželio 18 d. – Johann Martin Schleyer, katalikų kunigas, poetas ir filantropas. 1880 m. sukūrė dirbtinę kalba volapiuką (m. 1912 m.).
- Liepos 22 d. – Imperatorius Komei, buvo 121-asis Japonijos imperatorius, pagal tradicinę paveldėjimo tvarką (m. 1867 m.).
- Rugsėjo 28 d. – Franas Levstikas, slovėnų rašytojas, dramaturgas, kalbininkas, kritikas (m. 1887 m.).
- Spalio 18 d. – Frydrichas III, Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius, valdęs 99 dienas (m. 1888 m.).
- Lapkričio 19 d. – Džeimsas Abramas Garfyldas, 20-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Žudiko kulka nutraukė Garfyldo kadenciją praėjo tik 200 dienų po jo inauguracijos.[6][7] (m. 1881 m.).
Nedatuota
- Aleksandras Ritichas, Rusijos kariuomenės generolas letenantas, etnografas, kartografas (m. 1914 m.).
- Džeimsas Klarkas Maksvelas, įžymus anglų fizikas (m. 1879 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Liepos 4 d. – Džeimsas Monro, 5-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (g. 1758 m.).
- Spalio 9 d. – Ioannis Kapodistrias, grafas, diplomatas, Rusijos imperijos užsienio reikalų ministras (1816–1822 m.), pirmasis nepriklausomos Graikijos vadovas (išrinktas 1827 m. balandžio 11 d., šalies vadovas 1828–1831 m.) (g. 1776 m.).
- Lapkričio 14 d. – Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis, vokiečių filosofas, vienas iš idealizmo kūrėjų kartu su Imanueliu Kantu (Immanuel Kant), įtakingiausių Švietimo amžiaus filosofų (g. 1770 m.).
- Lapkričio 16 d. – Karlas Filipas Gotlybas fon Klauzevicas, prūsų karo teoretikas, generolas majoras (1818 m.) (g. 1780 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ Silvestras Teofilis Valiūnas[neveikianti nuoroda].
- ↑ Silvestras Teofilis Valiūnas Archyvuota kopija 2010-01-21 iš Wayback Machine projekto.. Nurodo mirties datą gegužės 19 arba gegužės 31 d.
- ↑ Sąrašas:Popiežiai
- ↑ Katalikų enciklopedija (angl. The Catholic Encyclopedia)
- ↑ James Abram Garfield at Find A Grave
- ↑ James Garfield - Army General and President[neveikianti nuoroda]