Daūrija
| Daūrijos kraštovaizdžiai | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Rusija Mongolija
|
| Tipas | Gamtinis |
| Kriterijus | ix, x |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1448 |
| Regionas** | Azija |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2017 (41 sesija) |
 Vikiteka: |
Daūrija |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Daūrija (rus. Даурия) – regionas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, apimantis dalį Užbaikalės ir (iki XVII a.) – vakarinę Paamūrės dalį. Kraštą rusai taip pavadino pagal ten gyvenusią tautą daūrus.
Daūrijos dalys:
- Baikalo Daūrija – pietinė Užbaikalė iki Jablonovo kalnagūbrio
- Selengos Daūrija – teritorijos į rytus nuo Selengos
- Nerčinsko Daūrija – teritorijos į rytus nuo Jablonovo kalnagūbrio
1987 m. čia buvo įkurtas rezervatas, siekiant apsaugoti Pietų Sibiro stepes ir pelkynus. 1997 m. šis regionas buvo įtrauktas į UNESCO biosferos rezervatų sąrašą.[1]
2017 m. Daūrijos kraštovaizdžiai Rusijoje ir Mongolijoje buvo įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Daūrinės rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal šią teritoriją pavadintos kelios gyvūnų ir augalų rūšys, pvz.:
- daūrinis eršketas (Huso dauricus)
- daūrinis ežys (Hemiechinus dauricus)
- daūrinis kiškėnas (Ochotona daurica)
- daūrinis staras (Citellus dauricus}
- daūrinis žiurkėnukas (Cricetulus barabensis)
Daūrijoje yra įkurtas Daūrijos rezervatas (Даурский заповедник)[2] [3] .
Su Daūrija susiję
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- TSRS Juodosios jūros laivyne buvo valdymo laivas „Daūrija“ (dabar – Rusijos laivynas). Šiuo pavadinimu vadinasi ir daugiau laivų (pvz., plaukiojanti žvejybos bazė „Daūrija“).
- 1953 m. lietuvių kalba buvo išleista K. Siedych romanas „Daurija“ (736 psl.), pagal kurį 1971 m. TSRS buvo pastatytas filmas „Daūrija“ (rež. Viktoras Tregubovičius)
- Rusijos aviakompanija „Daūrija“.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]49°58′ š. pl. 115°26′ r. ilg. / 49.967°š. pl. 115.433°r. ilg.
| ||||||||||
