Ilujanka

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ilujanka – gyvatiškas drakonas hetitų mitologijoje, kurį nukovė Tarhuntas (Kitaip Tešubas), hetitiškas huritų dangaus ir audrų dievo analogas. Tai žinoma iš hetitų dantiraščio lentelių, aptiktų ties Çorum-Boğazköy, buvusioje hetitų sostinėje Hatuše. šis įvykis būdavo atkartojamas hatų pavasario šventėje Purulyje.

Mitas užrašytas „Catalogue des Textes Hittites“ 321, kur pateiktos dvi nuoseklios versijos.

Vardas

Vardas Ilujanka, manoma, yra sudėtinis, sudarytas iš dviejų žodžių, reiškiančių 'gyvatė': IE *h₁illu- + IE *h₂eng^(w)eh₂-. Tie patys sandai, tik atvirkščia tvarka, sutinkami žodyje lot. anguilla 'ungurys'. Žodis *h₁illu- yra visiškas žodžio angl. eel 'ungurys' atitikmuo.

Mito variantai

Pirmojoje versijoje du dievai kaunasi ir Ilujanka laimi. Tešubas eina pas hatų deivę Inarą patarimo. Tešubas pažadėjo jai mirtingojo Hupasijo meilę mainais už šio pagalbą, tad Inara sugalvojo spąstus drakonui. Ji ateina pas drakoną su labai daug valgių ir stiprių gėrimų ir įkalba jį viską išgerti. Prisigėrusį drakoną Hupasijas suriša virve. Tada atvyksta dangaus dievas Tešubas kartu su kitais dievais ir užmuša drakoną.

Antrojoje versijoje du dievai irgi kaunasi, ir Tešubas pralaimi. Ilujanka paima Tešubo akis ir širdį. Kad atkeršytų drakonui dangaus dievas Tešubas veda deivę Hebatą. Jiems gimsta sūnus Saruma, kuris užauga ir veda drakono Ilujankos dukterį.

Dangaus dievas Tešubas sako sūnui, kad šis kaip vestuvinės dovanos paprašytų grąžinti Tešubo akis ir širdį. Sūnus taip ir padaro. Atgavęs akis ir širdį Tešubas vėl meta iššūkį drakonui Ilujankai. Tuo metu, kai drakonas jau beveik nukautas, Saruma sužino apie kautynes ir supranta, kad juo pasinaudojo šiam tikslui. Jis pareikalauja, kad tėvas kartu su Ilujankos gyvybe paimtų ir jo gyvybę. Tešubas užmuša abu juos žaibais ir lietumi.

Ši versija yra iliustruota bareljefe, kuris buvo aptiktas Malatijoje ir datuojamas 1050-850 m. pr. m. e. Bareljefas eksponuojamas Anatolijos civilizacijų muziejuje Ankaroje (Turkija).

Interpretacija

Hetitų tekstus 1930 m. pristatė W. Porzig, kuris pirmasis ir palygino Tešubo ir Ilujankos mūšį su dangaus dievo Dzeuso mūšiu su gyvatišku Tifonu, apie kurį „Bibliotekoje“ pasakojo Pseudo-Apolodoras. Tuo metu hetitų ir graikų paralelės sulaukė mažai šalininkų. Tuo metu dar buvo neperskaitytas ir nepaskelbtas hetitų mitas apie tai, kaip Kumarbis iškastravo dangaus dievą, Ši istorija irgi aiški paralelė su graikų mitais.