Čita di Kastelas

Čita di Kastelas it. Comune di Città di Castello
Čita di Kastelas

Čita di Kastelas 43°27′00″ š. pl. 12°14′00″ r. ilg. / 43.45000°š. pl. 12.23333°r. ilg. / 43.45000; 12.23333 (Čita di Kastelas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Umbrija
Provincija	Perudžos provincija

Meras	Luciano Bacchetta

Gyventojų (2011)	40 584
Plotas	387,53 km²
Tankumas (2011)	105 žm./km²
Altitudė	288 m

Pašto kodas	06012, 06010, 06018
Tel. kodas	075
Tinklalapis	www.comune.citta-di-castello.perugia.it
Vikiteka	Čita di Kastelas
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Floridas

Čita di Kastelas (it. Comune di Città di Castello) – miestas Italijoje, Umbrijoje, Perudžos provincijoje. Miestas yra Apeninų šlaite, šalia Tibro. Čita di Kastelas yra 56 km į šiaurę nuo Perudžijos ir 104 km į pietus nuo Čezenos.

Istorija

Miestą įkūrė umbrai, romėnai jį vadino Tifernum Tiberinum ("Tibro Tifernas") ar Civitas Tiberina. Netoliese Plinijus Jaunesnysis pasistatė villa in Tuscis, kurios griuvėsiai išliko Plinijo kalvoje (it. Colle Plinio). Miestas tikriausiai kariavo su etruskais.^[1]

550 m. Čita di Kastelas buvo sugriautas per Gotų karus Totilos įsakymu. Miestą aplink pilį atstatė vyskupas Floridas ir iš pradžių pavadino Castrum Felicitatis, o vėliau Civitas Castelli. Pagal frankų karaliaus Pipino Trumpojo dotacijas miestas 752 m. Kai miestas tapo laisvu miestu, jį valdė Viteli šeima, net kai Cezaris Bordžija padarė miestą pavaldesnį popiežiui.

Po to jį valdė įvairūs valdovai, tarp jų Pjeras Sakone Tarlati di Pjetramala, Areco vyskupo Gvido brolis, kuris pardavė miestą 1322 m. Gvidui Albertui de' Gvidi di Modiljanai. 1375 m. Čita di Kastelas su kitais miestais sukilo prieš popiežių. Kardinolas Robertas Ženevietis (vėliau antipopiežius Klemensas VII) bandė užimti miestą su bretonų samdiniais, bet nesėkmingai. Valdant popiežiui Martynui V 1420 m., miestą užėmė karo vadas Braccio da Montone. Vėliau Niccolò Vitelli, padedamas Florencijos ir Milano, tapo absoliučiu miesto valdovu. Antonijus da Sangalas Jaunesnysis sukūrė milžiniškus rūmus Viteli šeimai.

1474 m. popiežius Sikstas IV įsakė sūnėnui kardinolui Giuliano della Rovere (vėliau popiežius Julijus II) po nesėkmingų derybų apgulti miestą, bet Viteli šeima pasidavė tik sužinojusi, kad priešo armijos vadu tapo kunigaikštis Federico III da Montefeltro. Po to Viteli kelerius metus nesėkmingai bandė atgauti miestą.

XX a. pabaigoje miestas smarkiai išsiplėtė į San Džiustino pusę.