Šansi
Šansi | |
---|---|
Valstybė | Kinija |
Administracinis centras | Tajuanas |
Prefektūros | 11 |
Gubernatorius | Yu Youjun |
KKP komiteto sekretorius | Zhang Baoshun |
Gyventojų | 34 915 616[1] |
Plotas | 156 713 km² |
Tankumas | 223 žm./km² |
ISO 3166-2 | CN-14 |
Tinklalapis | www.shanxigov.cn/ |
Vikiteka | ŠansiVikiteka |
Šansi (kin.
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šansi suskirstyta į 11 prefektūrų lygmens administracinių vienetų (prefektūrų lygmens miestų):
- Tajuanas (
太 原市 Tàiyuán Shì) - Datongas (
大 同市 Dàtóng Shì) - Jangčiuanas (阳泉
市 Yángquán Shì) - Čangdži (长治
市 Chángzhì Shì) - Dzinčengas (
晋 城市 Jìnchéng Shì) - Šuodžou (
朔 州 市 Shuòzhōu Shì) - Dzindžongas (
晋 中市 Jìnzhōng Shì) - Junčengas (运城
市 Yùnchéng Shì) - Sindžou (忻州
市 Xīnzhōu Shì) - Linfenas (临汾
市 Línfén Shì) - Liuliangas (吕梁
市 Lǚliáng Shì)
Šie savo ruožtu dalijami į 119 apskričių lygmens vienetus (23 rajonus, 11 apskričių lygmens miestų, 85 apskritis). Pastarieji dalijami į 1388 savivaldybių lygmens vienetus (561 miestą, 634 savivaldybes ir 193 porajonius).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šansi rytiniame ir vakariniame pakraščiuose išsidėstę Taihangšano ir Lüliang kalnynai, centre – slėniai, per kuriuos teka Fen upė. Aukščiausia viršukalnė – Utai (Wutai) kalnas šiaurės rytuose (3058 m).
Šiaurinė siena su Vidine Mongolija daugiausia eina palei Didžiąją kinų sieną. Vakarinė siena su Šensi eina palei Geltonąją upę.
Didžiausias natūralus ežeras – Sieči (Xiechi). Ežeras druskingas.
Šansi būdingas kontinentinis musoninis klimatas, gana sausa. Vidutinė temperatūra sausį žemiau nulio, vidutinė liepos temperatūra apie 21–26 °C. Per metus iškrinta apie 350–700 mm kritulių (60 % jų – tarp birželio ir rugpjūčio).
Didžiausi miestai: Taijuanas, Datongas, Čangdži (Changzhi) ir Jangčiuanas (Yangquan).
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dauguma Šansi gyventojų kalba Dzin (Jin; šnekamosios kinų kalbos atmaina) dialektais. Tačiau pietvakarinių regionų dialektai priskiriami džongjuan (zhongyuan) mandarinų atšakai.
Šansi virtuvėje naudojama daug acto. Įžymus Šansi makaronai. Iš Taijuano kilęs patiekalas Taiyuan Tounao (
Šansi opera – kinų operos atmaina, Čing dinastijos pabaigoje išpopuliarinta Šansi pirklių. Taip pat vadinama Džonglu Bangdzi – Zhonglu Bangzi (
Nuo Song iki Čing laikų garsėjo Šansi pirkliai.
Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pingjao miestas, įtrauktas į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Buvęs stambus komercinis centras. Čia išlikę daug tradicinės šiaurės kinų kultūros, architektūros, kokia ji buvo Ming ir Čing laikais.
- Jungango (Yungang) grotos: 252 urvai, kuriuose yra 5-6 amžiaus budistinių skulptūrų ir reljefų.
- Utajaus (Wutai) kalnas. Tikima, kad ten gyveno bodhisatva Mandžušris. Budistų piligrimystės vieta. Yra daug šventyklų.
- Hengšano (Hengshan) kalnas. Vienas iš „penkių didžiųjų“ Kinijos kalnų. Svarbus daoistams.
- Ingsiano (Yingxian) pagoda, pastatyta 1056. Aštuonkampė, devynių aukštų (penki matomi iš išorės), 67 m aukščio – aukščiausia medinė pagoda pasaulyje.
- Hukou krioklys (Geltonojoje Upėje). 50 m aukščio (antras pagal aukštį Kinijoje).
- Dadžajaus (Dazhai) miestelis, per Kultūrinę revoliuciją rodytas kaip proletariato sunkaus gyvenimo pavyzdys.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žemėlapis Archyvuota kopija 2005-10-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ CHINA: Provinces, citypopulation.de
Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos | |
---|---|
Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi | Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas |