Agavai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Agau | |
|---|---|
| Populiacija šalyse | Etiopija, Eritrėja |
| Kalba (-os) | agau |
| Religijos | Etiopijos krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | beta israel |
Agau, arba Agavai (Gezas: አገው Agaw) yra tauta, gyvenanti Etiopijoje ir Eritrėjoje. Jie kalba kušitų kilmės kalba.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Agavai yra tauta, kuri gyvena nedidelėmis grupėmis išsimėčiusi šiaurės vakarų Etiopijoje ir Eritrėjoje.
Yra išskiriamos šios keturios pagrindinės grupės – tautiniai enklavai:
- Bilenai (apie 100,000) – šiaurinė grupė, gyvenanti Eritrėjoje, aplink Kereno miestą ir sudaro 2.1 procento Eritrėjos gyventojų. Jie čia migravo iš pietų XVI a.
- Kemantai (apie 172,000) ir Kvarai – vakarinė grupė, gyvenanti Etiopijoje, prie Tanos ežero, daugiausia prie Gondaro miesto.
- Avi (apie 172,000) – pietinė grupė, gyvenanti Etiopijoje į pietus nuo Tanos ežero. Prie Indžibaros miesto.
- Xamta – rytinė grupė, gyvenanti Etiopijoje į rytus nuo Tanos ežero. Prie Sokotos miesto. Dauguma jų yra palikuonys senosios Zagvės dinastijos, kuri po Saliamonidų įsigalėjimo čia esantį Vago regioną išlaikė kaip domeną.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabar yra prieita prie vieningos nuomonės, kad agau yra sena tauta, nuo seniausių laikų gyvenusi Etiopijos kalnyno šiaurinėje dalyje, ten, kur dabar gyvena amharai, t. y. istoriniuose Begmenderio, Godžaro ir Vago regionuose. Tuo metu į šiaurę nuo jų klestėjo Aksumo imperija. Šios imperijos valdovai nuo III a. minėjo jų gyvenamas sritis, pro kurias ėjo kelias iki auksingų teritorijų. Greičiausiai Aksumo laikais agavus pasiekė Etiopijos civilizacijos pasiekimai, tarp jų ir krikščionybė.
Nuo VII a., kuomet Aksumas neteko savo ekonominės galios ir pajūrio uostų, daug semitų kilmės aksumitų (habeša) kėlėsi į pietus, apgyvendindami agavų teritorijas. Šios migracijos metu dauguma agavų susimaišė su ateiviais ir asimiliavosi. Atsikėlėliai ilgainiui išsikristalizavo į amharų tautybę.
Agavai tikriausiai IX a. paėmė valdžią didelėje dalyje Etiopijos kalnyno, pradėdami savo Zagvės dinastiją, kilusią iš Lastos (Vago) regiono. Po to, kai 1270 m. valdžią Etiopijoje paėmė amhariška Saliamonidų dinastija, agavai galutinai neteko politinės galios. Pasakojama, kad jų karališkoji šeima palikta valdyti Vago regione, kur išlaikė savivaldą (jie buvo tituluojami vagšumais, t. y. „Vago šeimininkais“). Vėliau iš jų išsikristalizavo xamta etninė subgrupė.
| |||||||||||||||||||
