(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Aidahas – Vikipedija Pereiti prie turinio

Aidahas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aidahas
Idaho
Aidaho vėliava Aidaho herbas
Laiko juosta: (UTC-8)
------ vasaros: (UTC-7)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras Boisis
Apygardos 44
Oficialios kalbos anglų
Įkūrimo data 1890 m.
Gubernatorius Butch Otter (R)
Gyventojų (2020[1]) 1 900 923 (39)
Plotas 216 900 km² (14)
  - vandens % 0,98 %
Tankumas (2020[1]) 9 žm./km² (44)
Aukščiausia vieta Bora kalnas (3862 m)
ISO 3166-2 US-ID
Tinklalapis idaho.gov
Vikiteka AidahasVikiteka

Aidahas (angl. State of Idaho) – 43-oji JAV valstija, įkurta 1890 m. liepos 3 d. Sostinė ir didžiausias miestas – Boisis. Plotas 216,9 tūkst. km²; 1,9 mln. gyventojų (2020 m.).

Aidaho valstija vadinama „Brangakmenių valstija“ (angl. The Gem State) dėl joje esančių naudingųjų iškasenų. Valstijos devizasEsto Perpetua („Tebūnie ji amžina“).

Žmonės šias vietas apgyvendinę jau daugiau nei 14 tūkst. metų. Iki 1846 metų priklausė Didžiajai Britanijai, vėliau JAV. Pirmos organizuotos gyvenvietės įkurtos apie 1860 metus. Teritoriją norėta padalinti Nevados ir Vašingtono, bet 1890 pasiekė valstijos statusą. Garsėjo kaip kalnakasybos, turizmo ir žemdirbystės valstija. Dabar ketvirtadalį pajamų gauna iš mokslo ir technologijų srities.

Aidahas ribojasi su Vašingtono, Oregono, Nevados, Jutos, Montanos, Vajomingo valstijomis ir Kanados Britų Kolumbija. Reljefas nelygus, retai kur apgyvendintas. Uoliniuose kalnuose daugybė naudingų išteklių. Gyvačių upė teka pro Pragaro kanijoną.

Didžiausios Aidaho upės: Gyvačių upė (angl. Snake river), Skaidriavandenė upė (angl. Clearwater river) ir Lašišų upė (angl. Salmon river).

Aidaho aukščiausia vieta Boraho viršūnė (3862 m). Žemiausia vieta Liuistonas (angl. Lewiston) (217 m).

Rytų Aidahe yra „Aidaho nacionalinė laboratorija“ (Idaho National Laboratory), kurios istorijoje buvo virš 50 branduolinių reaktorių naudojami branduolinės energijos tyrimams.

Pietinės dalies kraštovaizdis (Greiso ežero draustinis)
Javų laukai

Klimatas žemyninis, nors vis tiek jam daro įtaką Ramusis vandenynas. Skirtingose valstijos vietose klimatas skiriasi. Žiemos sausokos šaltos, vasaros drėgnos, karštos (iki 38 °C).

Rasinė sudėtis 2020 m.:

  • baltieji – 82,1 %
  • lotynoamerikiečiai – 12,2 %
  • azijiečiai – 1,5 %
  • indėnai – 1,4 %
  • afroamerikiečiai – 0,9 %

Dauguma gyventojų vokiečių, anglų, airių, škotų, meksikiečių, filipiniečių, kinų kilmės. Yra indėnų bendruomenių (nespersai, šošonai).

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. duomenys

Metai 1870 1880 1890 1900 1910 1920 1930 1940 1950 1960 1970 1980 1990 2000 2010 2014
Gyventojų skaičius 14999 32610 88548 161772 325594 431866 445032 524873 588637 667191 712567 943935 1006749 1293953 1567582 1634464
Boisio vaizdas

2004 metų apklausos duomenimis

2004 metais valstija uždirbo 43,6 milijardų dolerių. Valstijos ekonomikoje svarbus vaidmuo tenka žemės ūkiui, čia užauginama beveik trečdalis visų JAV bulvių.

  1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de