Aleksejus Navalnas
| Aleksejus Navalnas rus. Алексе́й Анато́льевич Нава́льный | |
|---|---|
.jpg)
| |
| A. Navalnas 2017 m. | |
| Gimė | 1976 m. birželio 4 d. Butynė, Maskvos sritis, Rusijos TFSR, TSRS |
| Mirė | 2024 m. vasario 16 d. (47 metai) Charpas, Jamalo Nencų autonominė apygarda, Rusija |
| Palaidotas (-a) | Maskvos Borisovo kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Julija Navalnaja |
| Vaikai | 2 |
| Veikla | Rusijos politikas, aktyvistas, teisininkas, Antikorupcinio fondo įkūrėjas bei vadovas |
| Partija | Jabloko (2000–2007) Progreso partija (2013–2018) Ateities Rusija (2018–2024) |
 Vikiteka |
Aleksejus Navalnas |
Aleksejus Anatoljevičius Navalnas (rus. Алексе́й Анато́льевич Нава́льный; 1976 m. birželio 4 d. – 2024 m. vasario 16 d.) – Rusijos aktyvistas, politikas ir teisininkas. Nuo 2009 m. A. Navalnas buvo aršus Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas. Kaltindamas šalies valdžią korupcija jis rengdavo viešas demonstracijas, mitingus. 2012 m. verslo žurnalas „The Wall Street Journal“ įvardino A. Navalną „žmogumi, kurio labiausiai bijo V. Putinas“.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1993–1998 m. studijavo teisę Tautų draugystės universitete. 2010 m. pagal „Yale World Fellows“ programą studijavo Jeilio universitete.
A. Navalnas buvo vienas Rusijos opozicijos lyderių, nuo 2013 iki 2018 m. vadovavo Progreso partijai.
2011 m. A. Navalnas radijo laidoje partiją „Vieningoji Rusija“ pavadino „korupcijos partija, vagių ir nusikaltėlių partija“. Šis apibūdinimas tapo populiari opozicijos atstovų frazė, kalbant apie šalies valdžią.[2]
Politikas dažnai buvo suimtas ir įkalinamas. Rimčiausias teisinis persekiojimas prieš A. Navalną įvyko 2012 m., kuomet buvo pateikti kaltinimai pinigų plovimu. Visus kaltinimus A. Navalnas neigė.[3] 2013 m. liepos mėnesį politikas buvo nuteistas penkerių metų kalėjimui darbo kolonijoje. Iš įkalinimo aktyvistas buvo paleistas jau kitą dieną, spalio mėnesį kaltinimai buvo atšaukti.[4] 2014 m. vasario mėnesį A. Navalnui ir jo broliui buvo pateikti nauji kaltinimai dėl pinigų grobstymo ir politikui buvo uždrausta išvykti iš savo namų bei bendrauti su ne šeimos nariais. A. Navalnui buvo skiriama ir atšaukta dar viena trejų su puse metų kalėjimo bausmė, o jo brolis buvo įkalintas trejiems su puse metams.[5]
2013 m. politikas dalyvavo Maskvos mero rinkimuose ir juose surinko 27 proc. balsų, pralaimėjęs V. Putino remiamam Sergejui Sobianinui.[6] Jo rinkimų štabo vadovas buvo Leonidas Volkovas, po rinkimų A. Navalno komanda tvirtino, kad jie gavo daugiau nei 27 proc. balsų ir šie rezultatai buvo suklastoti.[7]
2016 m. gruodį A. Navalnas paskelbė, kad ketina dalyvauti 2018 m. Rusijos prezidento rinkimuose.[8] Pagal šalies įstatymus, A. Navalnas galės iš tiesų dalyvauti rinkimuose tik tuomet, jei jam bus atšauktos skirtos įkalinimo bausmės.[9]
A. Navalnas 2017 m. liepos 7 d. išėjo iš įkalinimo įstaigos ten praleidęs 25 paras. Prieš tai jis buvo suimtas dėl Maskvos protestų organizavimo ir dalyvavimo juose.[10]
2018 m. gegužę politikas buvo dar kartą suimtas 30 parų arešto dėl dalyvavimo akcijose prieš V. Putino režimą Maskvoje.[11]
2018 m. gegužės 18 d. A. Navalnas įkūrė opozicinę partiją Ateities Rusija (Россия Будущего).
Prieš 2019 m. Maskvos tarybos rinkimus A. Navalnas palaikė nepartinius neregistruotus kandidatus ir kvietė sostinės gyventojus eiti į protesto akcijas. Jų metu vyko masiniai žmonių suėmimai, o patį opozicijos lyderį liepos mėnesį policija suėmė 10 dienų, o netrukus po šio laikotarpio dar vienam 30 dienų laikotarpiui.[12]
2021 m. spalio 20 d. Europos parlamentas išrinko A. Navalną Sacharovo premijos laureatu.[13]
2022 m. sausio pradžioje buvo paskelbta apie „HBO“ ir „CNN“ sukurtą dokumentinį filmą apie A. Navalną.[14] Šis filmas 2023 m. kovo 12 d. laimėjo „Oskarą“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje.[15]
Mirė pataisos kolonijoje Arktyje 2024 m. vasario 16 d., kaip teigiama Rusijos federalinės įkalinimo įstaigų tarnybos pranešime, esą blogai pasijuto po pasivaikščiojimo ir beveik iškart neteko sąmonės.[16]
2024 m. kovo 1 d. palaidotas Borisovo kapinėse Maskvoje.[17]
Bandymas nunuodyti ir įkalinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. rugpjūčio 20 d. skrendant iš Tomsko į Maskvą, politikui pasidarė bloga, lėktuvui avariniu būdu nusileidus Omske, A. Navalnas be sąmonės buvo nugabentas į ligoninę, jam sukelta dirbtinė koma. Medikai išreiškė įtarimus, kad A. Navalnas buvo apnuodytas.[18] Po paros derybų su vietos medikais šeima išskraidino politiką gydytis į Vokietiją.[19] 2020 m. rugsėjo 2 d. Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad tyrimai parodė, jog A. Navalnas buvo apnuodytas „Novičiok“ dvinariais cheminiais junginiais.[20] Rugsėjo 7 d. A. Navalnas prabudo iš komos, o rugsėjo 14 d. atjungtas nuo kvėpavimo palaikymo aparato.[21] Dar po savaitės politikas išrašytas iš ligoninės.[22]
ES ir JK pritaikė ekonomines sankcijas šešiems Rusijos pareigūnams, susijusiems su bandymu nunuodyti A. Navalną, ir valstybiniam chemijos institutui.[23][24] 2021 m. sausio 17 d. politikas nusprendė grįžti į Rusiją. Besileidžiant lėktuvas, kuriuo skrido A. Navalnas, buvo nukreiptas į kitą oro uostą ir jame politikas suimtas.[25][26][27] Po šio įvykio „Amnesty International“ A. Navalną paskelbė politiniu kaliniu.[28]
2021 m. vasario 22 d. ES užsienio reikalų ministrai susitarė į sankcijų sąrašą įtraukti keturis aukšto rango Rusijos pareigūnus, laikomus atsakingais už A. Navalno įkalinimą ir susidorojimą su jo šalininkais.[29]
Politikui dar kalint kalėjime, įvyko dar vienas teismas „dėl lėšų grobstymo“. Teismas A. Navalnui skyrė dar vieną 9 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vėl atšaukė.[30]
2023 m. rugpjūčio 4 d. Maskvos teismas aktyvistui skyrė dar vieną 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų „ekstremistinės bendruomenės sukūrimu, ekstremistinės veiklos finansavimu, raginimu jungtis į ekstremizmą internete“.[31]
2023 m. pabaigoje A. Navalnas buvo perkeltas į griežto režimo koloniją Charpo gyvenvietėje, Sibiro Jamalo Nencų autonominėje apygardoje.[32][33]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ The Man Vladimir Putin Fears Most Archyvuota kopija 2015-01-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Net Impact
- ↑ Russian opposition leader Navalny faces third inquiry
- ↑ Navalny Is Spared Prison Term in Russia
- ↑ Conviction of Putin foe sets off protest in Moscow Archyvuota kopija 2016-03-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „При Лужкове такого не было“: москвичи показали рекордно низкую явку
- ↑ Kremlin critic Alexei Navalny has strong showing in Moscow mayoral race, despite loss
- ↑ Алексей Навальный намерен участвовать в президентских выборах
- ↑ Алексей Навальный готов снова участвовать в выборах
- ↑ Russian opposition leader Navalny released from prison
- ↑ Russian opposition leader Navalny jailed for 30 days over protest
- ↑ Kremlin critic Alexei Navalny is hospitalized after being detained
- ↑ Russian Opposition leader Alexei Navalny is the 2021 Sakharov Prize laureate.
- ↑ CNN FILMS And HBO MAX Announce Revealing Alexey Navalny Documentary Thriller NAVALNY By Director Daniel Roher Archyvuota kopija 2022-01-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 95-ojoje „Oskarų“ teikimo ceremonijoje triumfavo filmo „Viskas iškart ir visur“ kūrėjai
- ↑ Rusijos kalėjimų tarnyba: mirė Aleksejus Navalnas. LRT. 2024-02-16. Nuoroda tikrinta 2024-02-16.
- ↑ Навального похоронили на Борисовском кладбище в Москве 2024-03-01
- ↑ Врач Навального Ярослав Ашихмин: самое верное решение – эвакуировать его в хорошую клинику, например в Ганновер
- ↑ Medicininis lėktuvas išskraidino Rusijos opozicionierių A.Navalną į Vokietiją
- ↑ Alexei Navalny: Russia opposition leader poisoned with Novichok – Germany
- ↑ Navalny Taken Off Ventilator as Novichok Recovery Continues – German Hospital
- ↑ Navalny Taken Off Ventilator as Novichok Recovery Continues – German Hospital
- ↑ Chappell, Bill (2020-10-15). „EU Sanctions Russian Officials Over Navalny Poisoning, Citing Chemical Weapons Use“. NPR.org. Nuoroda tikrinta 2020-10-20.
- ↑ „Navalny Novichok poisoning: EU sanctions hit top Russians“. BBC News. 2020-10-15. Nuoroda tikrinta 2020-10-20.
- ↑ „Russia Navalny: Poisoned opposition leader held after flying home“ (anglų). BBC News. 2021-01-17. Nuoroda tikrinta 2021-01-17.
- ↑ „Alexei Navalny detained after landing in Moscow“. DW. 2021-01-17. Nuoroda tikrinta 2021-01-17.
- ↑ Mary Ilyushina; Sebastian Shukla; Angela Dewan; Caitlin Hu (2021-01-17). „Alexey Navalny detained on return to Moscow five months after being poisoned“. CNN. Nuoroda tikrinta 2021-01-17.
- ↑ Russia: Aleksei Navalny becomes prisoner of conscience after arrest on arrival in Moscow
- ↑ ES nusprendė imtis sankcijų prieš keturis Rusijos pareigūnus
- ↑ Navalnas pripažintas „kaltu pagal naujus kaltinimus“, skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė
- ↑ Суд приговорил Навального к 19 годам колонии по делу о ФБК и экстремизме
- ↑ Trevelyan, Mark; Trevelyan, Mark (2023-12-11). „Navalny aides says he has disappeared within Russia's prison system“ – via www.reuters.com.
- ↑ „Алексея Навального доставили в ИК-3 в Ямало-Ненецком автономном округе. С ним не было связи почти три недели“. Meduza (rusų). Nuoroda tikrinta 2023-12-25.