(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Artimųjų Rytų istorija – Vikipedija Pereiti prie turinio

Artimųjų Rytų istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šiame straipsnyje apžvelgiama Artimųjų Rytų istorija.

Senosios civilizacijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Achemenidų imperija

Pagrindiniai straipsniai: Mesopotamija, Senovės Egiptas, Senovės Sirija, Mažosios Azijos istorija, Senovės Persija, Dilmunas, Maganas, Senovės Jemenas

Artimieji Rytai - daugybės senovės civilizacijų lopšys. Jau IV tūkst. pr. m. e. skirtingose derlingojo pusmėnulio vietose atsirado skirtingos civilizacijos, pasižymėję aukštu išsivystymo lygiu.

Pačios svarbiausios jų buvo Mesopotamijoje ir Egipte, tačiau greta jų egzistavo ir satelitinės civilizacijos, kurių pirminė funkcija buvo kontroliuoti prekybos kelius, kuriais buvo teikiamos gėrybės šioms dviem civilizacijoms. Elamas Senovės Persijoje kontroliavo prekybą tarp Mesopotamijos ir Indo slėnio, taip pat lazurito srautus. Sirija kontroliavo medienos prekybą.

Nuo II tūkst pr. m. e. susiformavo Hetitų civilizacija Mažojoje Azijoje, o tūkstantmečio pabaigoje Pietinėje Arabijoje radosi Jemeno civilizacija, kuri klestėjo smilkalų prekybos dėka.

I tūkst. pr. m. e. viduryje ypač iškilo Irano regiono galia. Iš čia kilusios Medijos ir Persijos imperijos nukariavo didžiules teritorijas ir pirmą kartą sujungė visus Artimuosius Rytus į vieną valstybę.

Helenizmas ir persų revivalizmas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aleksandro imperija

Pagrindiniai straipsniai: Helenistinė civilizacija, Partai, Sasanidai

IV a. pr. m. e. išaugus Graikijos įtakai, Aleksandras Makedonietis užkariavo visus Artimuosius Rytus ir atnešė šiam regionui Vakarų kultūrą, pagrįstą graikų kalba, raštu ir meno pasiekimais. Galingose imperijose, susiformavusiose po Aleksandro mirties, maišėsi Vakarų ir Rytų kultūros, klestėjo helenistinė civilizacija. Ji išliko iki pat VI a. vakarinėse dalyse, tose, kurios buvo užkariautos Romos imperijos. Netgi tos teritorijos, kurios nebuvo tiesiogiai Romos aneksuotos, buvo stipriai veikiamos šios stipriausios politinės ir ekonominės regiono galybės.

Besiplečianti Romos respublika I a. pr. m. e. užėmė visą Rytų Viduržemio jūros regioną, o Romos imperijos laikotarpiu prie imperijos buvo prijungtas visas Artimųjų Rytų regionas. Tuo pačiu metu rytinėje Artimųjų Rytų dalyje prasidėjo vietinės, rytietiškos, kultūros revivalizmas, kuriam vadovavo pirmiausia iranėnai. Partų imperija čia atkūrė persų valdžią, o ją užtvirtino vėliau buvusi Sasanidų imperija.

Arabų Kalifatas ir subyrėjimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Arabų Kalifatas

Pagrindiniai straipsniai: Kalifatas, Islamiškos Persijos istorija, Irako istorija, Sirijos istorija, Arabijos istorija, Bachreinas (regionas), Jemeno istorija, Omano istorija, Egipto istorija

VII a. mažai žinomoje ir atokioje Arabijos provincijoje, Hidžaze, kilo nauja religija, islamas, kuri skatino arabų genčių ekspansiją ir užkariavimus. Per gana trumpą laiką arabai užkariavo visus Artimuosius Rytus bei Šiaurės Afriką, islamizuodami ir arabizuodami vietos tautas. Taip susikūrė Arabų Kalifatas, kurio trys dinastijos valdė visą regioną iki IX a.

Valdant Abasidams, Kalifatas ėmė byrėti, įsitvirtino atskiros suverenios valstybės bei dinastijos, atskirose srityse reiškėsi skirtingos kultūros, klestėjo daugybė islamo sektų.

Tiurkų ir mongolų valdymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seldžiukų imperija

Pagrindiniai straipsniai: Seldžiukai, Ilchanatas

XI a. Artimųjų Rytų susiskaldymui galą padarė nauja išorinė jėga, - seldžiukai, vėl trumpam laikotarpiui sukūrę didelę imperiją. Seldžiukai ganėtinai pakeitė Artimųjų Rytų etninį veidą, tačiau perėmė islamą.

Osmanai ir persai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai: Osmanų imperija

Europos kolonijinė įtaka

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Artimųjų Rytų istorija po Antrojo pasaulinio karo

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Izraelio valstybės susikūrimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1947 m. Jungtinės Tautos paskelbė planą padalinti Palestiną sukuriant žydų valstybę ir palestiniečių valstybę. Palestiniečiai šį planą atmetė, tačiau sionistų persikėlėliai 1948 m. paskelbė Izraelio valstybės sukūrimą. Įsikišus arabų valstybėms kilo karas, kurį arabų valstybės pralaimėjo. Apie 800 000 palestiniečių karo metu pasitraukę iš Izraelio aneksuotų teritorijų tapo pabėgėliais kaimyninėse šalyse, taip sukurdami „Palestinos problemą“, kuri nuo to laiko destabilizuoja visą regioną.

Šiuolaikinė Artimųjų Rytų istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos valstybių, tiesiogiai kontroliavusių regioną, pasitraukimas, didėjanti naftos pramonės reikšmė ir Izraelio valstybės įkūrimas ženklina moderniosios Artimųjų Rytų istorijos pradžią.

Nuo 1947 m. Artimieji Rytai yra nuolatinės įtampos židinys. Nuo Izraelio valstybės susikūrimo regione įvyko mažiausiai 6 konvenciniai karai:

  • 1956 m. Izraelis kartu su Jungtine Karalyste ir Prancūzija kare prieš Egiptą sutriuškino Egipto armiją.
  • 1957 m. Izraelis okupavo visą Palestiną iki Jordano, užėmė Sinajaus pusiasalį, Gazos ruožą ir Golano aukštumas.
  • 1973 m. spalio kare arabų šalims pavyko pasiekti pirmąją karinę, o dar labiau politinę - psichologinę pergalę prieš žydų valstybę.
  • 1982 m. Izraelis įsiveržė į Libaną iki Beiruto ir iš didžiosios šalies dalies išvijo PIO.
  • 1980-89 m. Izraelis tyliai dalyvauja Irano – Irako kare tiekdamas ginklus Iranui ir sunaikindamas Irako atominius įrenginius.
  • 1990-91 m. Izraelis dalyvavo antiirakiškoje koalicijoje dėl Kuveito išlaisvinimo.