Etiopijos imperija (1941-1975)
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
መንግሥተ ኢትዮጵያ Etiopijos imperija | ||||
nebėra | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Sostinė | Adis Abeba | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Etiopijos imperatorius | ||||
1941–1975 | Haile Selasie | |||
Era | Šaltasis karas | |||
- Atkurta | 1941 m. | |||
- Miršta imperatorius | 1975 m. | |||
Valiuta | Etiopijos biras |
Etiopijos imperija (መንግሥተ ኢትዮጵያ) – nepriklausoma valstybė Rytų Afrikoje, apėmusi dabartinės Eritrėjos ir Etiopijos teritorijas. Laikoma senesnės Etiopijos imperijos, valdžiusios kraštą nuo XII a. iki 1936 m., tąsa.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Imperija buvo atkurta 1941 m. lapkričio mėnesį, kuomet Britų imperija užėmė Italijos Rytų Afrikos teritorijas ir sugrąžino į valdžią iki 1936 m. valdžiusį imperatorių Haile Selasie. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, iš Italijos okupuotų sričių be Etiopijos imperijos buvo suformuotos kelios teritorijos – Britų kontroliuojama Eritrėja ir Italijos kontroliuojamas Somalis. 1948 m. ginčytina, somalių gyvenama teritorija (Ogadenas) buvo perduota Etiopijai, 1952 m. prie Etiopijos prijungus Eritrėją su sąlyga, kad ji turės savo autonomiją ir konstituciją, sukurta Etiopijos ir Eritrėjos federacija.
Imperatorius Selasie sparčiai modernizavo šalį. Jis siekė modernizuoti mokesčių sistemą, 1959 m. iškovojo Etiopijos bažnyčios autokefaliją, ir gavo teisę rinkti mokesčius iš dvasininkų. 1955 m. buvo išleista nauja Etiopijos konstitucija, kuri apribojo monarcho teises ir leido visuomenei dalyvauti rinkimuose, renkant atstovus į Parlamentą. Nepaisant visų pastangų, šalis vis dar buvo pusiau feodalinė, ir reformos susidūrė su stipriu aristokratijos ir dvasininkijos pasipriešinimu.
Etiopijos centralizacija kėlė ir etninius neramumus. Nors buvo suteikta tam tikra autonomija afarams, Eritrėjos atžvilgiu buvo siekiama stiprinti kontrolę. Tai 1961 m. įžiebė trisdešimt metų trukusį Eritrėjos nepriklausomybės karą (1961–1991 m.), kuris siekė Eritrėjos atsiskyrimo nuo Etiopijos, į ką atsakydamas imperatorius panaikino jos autonomiją ir pavertė ją 14-ąja provincija. Karas kėlė nestabilumą šalyje, kurį dar labiau sustiprino 1972–1974 m. Volo regione kilęs badas, naftos krizės. Visi šie įvykiai kėlė nepasitenkinimą imperatoriaus valdžia, skatino marksizmo grupelių kūrimąsi, studentų judėjimus.
1974 m. šalyje įvyko valstybinis perversmas, kurio metu šalyje įsigalėjo Dergo komunistinis režimas. Imperatorius buvo įkalintas rūmuose, o 1975 m. jam mirus, imperija oficialiai panaikinta.
Provincijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Imperijos laikotarpiu Etiopija buvo padalinta į 13 provincijų ir turėjo vieną autonominį vienetą – Eritrėją. 1962 m. Eritrėja buvo paversta keturioliktąja provincija, tačiau dėl kilusio karo niekuomet nebuvo tiesiogiai kontroliuojama.
|