Frakcija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Frakcija – parlamento ar kitos renkamos politinės institucijos išrinktųjų narių savanoriška organizacija, kurios pagrindinis tikslas - įgyvendinti politinius tikslus ir interesus.
Frakcija taip pat vadinama politinės partijos viduje susidariusi partijos narių grupė, partijos strateginiams politiniams tikslams ir programai įgyvendinti matanti skirtingus nuo daugumos taktinius sprendimo būdus.
Frakcijos sudarymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Frakcija atstovaujamojoje institucijoje gali būti sudaroma vienpartiniu principu iš vienos partijos atstovų, arba pagal interesų grupes, arba pagal politinio spektro sroves iš kelių partijų atstovų, arba net iš vienos partijos politinių krypčių ar frakcijų atstovų. Kvota, būtina frakcijai suformuoti, paprastai būna 10 % viso atstovaujamosios institucijos narių skaičiaus, bet ne mažiau, kaip 3 nariai savivaldybės taryboje ir 10 parlamente. Didelė frakcija gali pasidalinti į grupes ar atskiras frakcijas, tuo sustiprindama savo įtaką.
Frakcija registruojama atstovaujamosios institucijos protokoliniu sprendimu arba frakcijos steigėjams pateikus frakcijos steigimo pareiškimą, kurį pasirašo visi frakcijos nariai. Frakcija išsirenka seniūną, kuris atstovauja frakciją santykiuose su kitomis frakcijomis, su atstovaujamosios institucijos vadovybe ir vykdomosios institucijos administracija, vadovauja frakcijos darbui, šaukia jos posėdžius, teikia frakcijos nuomonę atstovaujamosios institucijos posėdžiuose, jeigu pati frakcija nepaskiria kito pranešėjo.
Programa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Frakcija paskelbia savo politinę programą. Jeigu frakcija užima dominuojančią padėtį, jos programa, arba kelių, koaliciją sudarančių frakcijų parengta bendra programa balsavimu yra priimama kaip atstovaujamosios institucijos visos kadencijos veiklos programa. Jeigu frakcija neįeina į valdančiąją daugumą, ji savo programa gali oponuoti valdančiosios daugumos programai ir pasiskelbti opozicine frakcija.
Opozicija savo programoje gali oponuoti kiekvienai iš pozicijos programos dalių, nurodydama savo požiūrį į problemas ir paskelbdama savo prioritetų sąrašą. Baigiantis kadencijai kiekviena pusė gali pasitikrinti, ar jų programose numatyti darbai buvo įgyvendinti, ar jie iš tiesų buvo aktualūs rinkėjams ir bendruomenei. Tokia programų vykdymo analizė dažnai yra pagrindinis argumentas, artėjančiuose rinkimuose parodant kiekvienos pusės pranašumus ir galimybes.