Giulio Romano

Giulio Romano

Ticiano tapytas Džulijaus Romano portretas (apie 1536, Palazzo della Provincia, Mantuja)
Gimė	1495 m.
Mirė	1546 m. lapkričio 1 d. (~51 metai)

Veikla	italų XVI a. vėlyvojo renesanso dailininkas ir architektas

Vikiteka	Giulio Romano

Džulijus Romanas (arba Džulijas Romanas, it. Giulio Romano, tikr. Giulio Pippi, apie 1495-99 – 1546 m. lapkričio 1 d.) – italų XVI a. vėlyvojo renesanso dailininkas ir architektas, manieristas.

Biografija

Giulio Pippi gimė apie 1495−1499 m. Romoje. Vėliau buvo pramintas Romanu (t. y. „Romiečiu“). Anot Giorgio Vasari, jis nuo jaunumės pradėjo dirbti ir mokytis Rafaelio dirbtuvėse, bei ilgainiui tapo vienu geriausių ir mėgstamiausių jo mokinių. Pirmieji Džulijaus drabai buvo įvairi tapyba pagal Rafaelio piešinius ir nurodymus. Džulijus Romanas jau tapė Vatikano stancose apie 1516 m. Pagal liudijimus, jis nutapė porą figūrų „Gaisro Borge“ freskoje. Greitu laiku Džulijus įgudo imituoti ir kopijuoti savo mokytoją.

Po Rafaelio mirties 1520 m. Džulijus Romanas jau buvo Rafaelio dirbtuvių svarbiausias dailininkas. Po to jis baiginėjo nepabaigtus Rafaelio darbus, tarp jų „Apreiškimą“. 1522-23 m. Džulijus Romanas vadovavo buvusiai Rafaelio pagalbininkų grupei atliekant darbus Sala di Costantino − paskutinėje iš stancų Vatikane, kurių Rafaelis nepradėjo dėl mirties. Sunku nustatyti dailininkų indėlį kambaryje, manoma, kad Romanas labiausiai prisidėjo prie freskos „Mūšis ant Milvijaus tilto“ atlikimo.

Romoje Džulijus dirbo įvairiose vietose, svarbiausi darbai buvo užsakyti popiežiaus Klemenso VII (tuo metu kardinolo) užmiesčio viloje Villa Madama. Romoje Džulijus susiformavo kaip tipiškas dailininkas-manieristas. Įkvėpimo sėmėsi iš Rafaelio ir Mikelandželo formų, bei modelių, tačiau jo darbai visiškai neturėjo pirmojo harmonijos ir antrojo didingumo.

1527 m. Romą užėmus plėšikaujančiai Šv. Romos imperijos kariuomenei, Džulijus buvo priverstas palikti miestą. Tarpininkaujant popiežiaus pasiuntiniui Baldasarei Kastiljonei jis išvyko į Mantują ir pradėjo dirbti pas vietos markizą Federiką II Gonzagą. Markizo dvare dailininkas buvo atsakingas už renginių, kostiumų, gobelenų ir kt. meninius dizainus. Džulijus Romanas daugiau nebepaliko Mantujos, išskyrus trumpą išvyką į Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I Fontenblo pilį apie 1537 m., kur darbavosi italų dailininkų bendruomenė.

Tarp svarbiausių Džulijo Romano darbų Mantujoje buvo Tė rūmų statybos ir dekoravimas iki 1535 m. Tė rūmai buvo suplanuoti kaip Mantujos markizo užmiesčio vila ir dabar laikomi ryškiu manieristinio stiliaus pavyzdžiu. Juos Džulijus Romanas suprojektavo romėniškų aristokratų vilų modeliu, priedo naudodamas iškraipytas renesanso formas. Dideliems rūmų plotams dekoruoti Romanas surinko visą būrį pagalbininkų. Rūmų sienos buvo ištapytos antikiniais alegorinias motyvais, teikiant pirmenybę dekoratyviems, iliuzionistiniams efektams ir aiškiai hedonistinei estetinei pakraipai. Iliuzionistinius elementus, greičiausiai, šiose freskose įkvėpė Mantenjos freskos Mantujos kunigaikščio pilyje.

Džulijus Romanas dirbo daugelyje Mantujos viešų vietų, projektuodamas potvynio pažeistų bažnyčių fasadų, lodžijų ir pan. perstatymus. Buvo planuojama pakviesti Džulijų Romaną tapti nauju Šv. Petro bazilikos architektu į Romą, tačiau dailininkas mirė 1546 m. lapkričio 1 d., palaidotas Šv. Barnabo bažnyčioje Mantujoje.