Golica
Golica slovėn. Golica vok. Kahlkogel | |
---|---|
Žemynas | Europa |
Šalys | Slovėnija |
Aukščiausias taškas | 1836 m |
Koordinatės | 46°29′28″ š. pl. 14°3′15″ r. ilg. / 46.49111°š. pl. 14.05417°r. ilg. |
Golica (slovėn. Golica; vok. Kahlkogel) – viršūnė vakariniuose Karavankuose, ant Slovėnijos ir Austrijos sienos, virš Jesenicių miesto.
Garsėja laukais baltų laukinių narcizų, kurie balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje nukloja Golicą ir aplinkines ganyklas. Narcizų žydėjimas pradeda alpinistų, kopiančių į Golicą, sezoną. kuris tęsiasi iki rudens.[1] Nuo kalno šlaitų gerai matyti Julijos Alpės ir Austrijos Karintiją. Giedromis dienomis nuo viršūnės matyti ir Liublianos dubuma.
250 m žemiau viršūnės (1582 m aukštyje) yra alpinistų prieglauda su 40 miegamų vietų. Pirmąją prieglaudą šioje vietoje ir alpinistų prieglaudą Golicos viršūnėje Antrojo pasaulinio karo metais sudegino jugoslavų partizanai, kad jomis nepasinaudotų vokiečių kareiviai. Prieglauda kalno viršūnėje taip ir liko neatstatyta.[2]
Golicos šlaituose dabar yra avių ganyklos, bet iki 1957 m. kalno papėdės kaimų gyventojai kalno pievose šienaudavo.
Patogiausias maršrutas pasiekti Golicos viršūnę eina iš Jesenicių per Planina pod Golico kalnų kaimą, pavadintą viršūnės vardu.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Poetinis narcizas (lot. Narcissus poeticus)
-
Narcizų laukai ties Golicos viršūne
-
Golicos alpinistų prieglauda