Harry Mulisch
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Harry Kurt Victor Mulisch (1927 m. liepos 29 d. – 2010 m. spalio 30 d.) buvo olandų autorius, parašęs daugiau nei 30 novelių, scenarijų, apsakymų, eilėraščių ir filosofijos veikalų. Visa kūryba yra išversta į daugiau nei 20 kalbų.
Kartu su Willem Frederik Hermans and Gerard Reve, Mulisch yra laikomas vienu iš „Didžiojo trejeto“ olandų pokario literatūros atstovų. Jo apsakymas „Puolimas“ (ang. K. The Assault)buvo ekranizuotas 1986 ir laimėjo Auksinio Gaublio bei Akademijos apdovanojimus. 2007 metų apklausos duomenimis 1992 metais išleistas apsakymas „Rojaus atradimas“ (ang. K. The Discovery of Heaven)buvo pripažinta viena geriausių kada nors olandų parašytų knygų. Autorius kelis kartus buvo svarstytas kaip galimas Nobelio premijos kandidatas. Mulisch išsiskyrė savo dėvimais aksesuarais, tokiais kaip akiniai ir pypkė.
Gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mulisch gimė Harlemo (Haarlem) mieste, o nuo 1958 m. gyveno Amsterdame, kur 1957 palaidojo savo tėvą, o vėliau ir žmoną. Mulisch tėvas buvo kilęs iš Austrijos-Vengrijos ir į Olandiją imigravo po Pirmojo pasaulinio karo. Vokiečių okupacijos Antrojo pasaulio karo metais autoriaus tėvas dirbo vokiečių banke, kada buvo konfiskuotas žydų turtas. Autoriaus mama, Alice Schwarz, buvo žydų kilmės. Mulisch ir jo mama išvengė deportacijos į koncentracijos lagerį dėka tėvo, kuris bendradarbiavo su naciais, tačiau autoriaus močiutė iš mamos pusės mirė dujų kameroje. Mulischaugino tėvų namų šeimininkė FriedaFalk. Mulischapie save yra pasakęs, kad jis ne šiaip rašė apie Antrąjį pasaulinį karą – jis buvo tas Antrasis pasaulinis karas.
Mirtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mulisch mirė 2010 savo namuose Amsterdame, apsuptas savo šeimos. Jo leidėjas išplatino tai patvirtinantį pranešimą. Prieš pat mirtį dailiai apsirengęs Mulisch pasirodė televizijos laidoje, kur bendravo su kitais svečiais. Nyderlandų ministras pirmininkas Mark Rutte šią netektį apibūdino kaip „olandų literatūros ir Nyderlandų Karalystės praradimą“.
Kultūros ministras Halbe Zijlstra apgailestavo, kad nebeliko „Didžiojo trejeto“, kadangiGerard Reve ir Willem Frederik Hermansjau buvo mirę. MarliseSimonsiš New York Times pasakė „talentas rašyti suprantamai moralės ir filosofijos temomis padarė autorių labai įtakinga figūra Nyderlanduose ir pelnė tarptautinį pripažinimą“. „The L“ žurnalo atstovas Mark Ashe pacitavo amerikiečius, kurie (Mulisch) priskyrė prie „didžiausių Olandijos autorių“ ir „svarbiausių Olandijos pokario rytojų“.
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mulisch tarptautinį pripažinimą pelnė 1986 metais parodytas filmas „Puolimas“ (ang. k. The Assault), kuris buvo pastatytas remiantis jo knyga, parašyta 1982 metais tuo pačiu pavadinimu. Filmas buvo apdovanotas Oskaro ir Auksinio Gaublio apdovanojimais geriausio užsienio filmo kategorijoje ir buvo rodomas daugiau kaip 20 kalbų.
Jo apsakymas „Rojaus atradimas“ (ang. k. The Discovery of Heaven), išleistas 1992 metais, yra laikomas jo krybos šedevru ir 2007 metais olandų skaitytojų buvo pripažinta kaip „geriausia kada nors olandų kalba parašyta knyga“. “Tai knyga, kuri formavo mūsų kartą; ji privertė mus pamilti skaitymą” – Mulisch mirties dieną pakomentavo Peter-Paul Spanjaard, 32 metų teisininkas iš Amsterdamo. JeroenKrabbé „Rojaus atradimą“ ekranizavo 2001 metais, kuriame vaidino Stephen Fry.
Tarp daugelio gautų asmeninių apdovanojimų ir apdovanojimų už kūrybą apskritai, svarbiausias yra 1995 metais gauta Olandų literatūros premija už viso gyvenimo nuopelnus.
Kūrybos temos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antrojo pasaulionio karo tematika yra dažna jo kūryboje. Autoriaus tėvas karo metais dirbo vokiečiams, o po karo 3 metus kalėjo. Kadangi Mulisch brendo karo metais, tai turėjo lemiamą įtaką jo gyvenimui ir darbui. 1963 metais jis parašė kūrinį, paremtą tikrais faktais, apie Eichmann atvejį: Baudžiamoji byla 40/61 (ang. k. Criminal Case 40/61). Didžioji dalis darbų buvo skirti Anmtrojo pasaulinio karo fonui aprašyti, vėlesni darbai buvo bandymas analizuoti, kodėl tiek daug vokiečių pasidavė Hitlerio asmenybės įtakai.
Mulisch savo kūryboje dažnai pasitelkdavo senovines legendas ar mitus, pvz., Graikijos mitologijos iliustracijas(kūrinyje „De Elementen“), žydų misticizmą (kūrinyje„Rojaus atradimas“ir„Procedūra“), gerai žinomas miesto gyvenimo ir politikos istorijas (Mulisch buvo kairiųjų politinių pažiūrų ir kartą yra pasirašęs knygąFideliui Castro, išreikdamas savo susižavėjimą šiuo asmeniu). Mulisch kūryba yra skaitoma.