Hinamacuri
Hinamacuri (jap.
Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pačios šventės ištakos siekia senovės Kiniją, kur nuo neatmenamų laikų žmogiškos nuodėmes ir nesėkmės tariamai perduodamos lėlėms, kurios tuo metu buvo gaminamos iš popieriaus. Jos būdavo įmetamos į upę ar jūrą, taip vykdant ritualinį apsiplovimą, apsivalymą. Šių laikų Hinamacuri kildinama iš Heiano laikotarpio papročio, pavadinto hina-nagaši (jap.
Kiekviena japonų mergaitė turi hina lėlių rinkinį. Jį gauna dovanų vos gimusi. Pagal legendą, egzistavo tradicija gimus mergaitei lange pastatyti lėlę. Šiais laikais šventės metu lėlės išdėstomos savitame altorėlyje septyniomis pakopomis. Tai tarsi malda už dukterų laimę. Japonijoje nuo senų laikų gajus supratimas, kad moters didžiausia laimė yra laiminga santuoka. Hinamacuri dar vadinama „Momo no seku” (jap.
Papročiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tomo Mačinami Hinamacuri
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad paprotys demonstruoti šias hina lėles atsirado Edo laikotarpiu, ir daugelis šeimų vis dar laiko antikvarines lėles kaip palikimą iš senesnių kartų. Tomo vietovė, esanti Fukujamoje, ilgą laiką buvo klestintis uostamestis. Daugelis išlikusių senų namų, stovinčių pagrindinėse senamiesčio gatvėse, yra Edo periodo architektūrinio stiliaus. Šioje vietovėje vyksta populiarus festivalis, pavadinimu Tomo Mačinami Hinamacuri (jap.
Šventės veiklos ir tradicijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Namai, kuriuose gyvena mergaičių turinčios šeimos, ir šalia jų esantys medžiai, būna išpuošiami daugybe nuostabiai aprengtų lėlių ir lėlyčių. Dar vasario pabaigoje kambaryje išstatomos ir puošiamos lėlės bei pamerkiamos persikų šakos. Šiais laikais parduotuvių vitrinose, namų languose, galerijose ir kitose viešai matomose vietose demonstruojami originalūs papuošimai pagal Hinamacuri šventės tematiką. Mergaitės puošiasi specialiais rožiniais, gėlėmis išmargintais kimono (jap.
Tradiciniai šventės patiekalai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visi susirinkę paminėti mergaičių dienos vaišinasi arbata, saldainiais. Per šią šventę geriamas saldus fermentuotas ryžių vynas vadinamas širodzake (jap.
Išstatymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kanto ir Kansajaus regionai turi skirtingus lėlių tvarkos išstatymus iš dešinės į kairę, tačiau pakopų eilės yra sustatomos taip pat.
Terminas lėlių pakopai japoniškai vadinasi hina-dan (jap.
Pagrindinės pakopos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmoji pakopa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ant viršutinės pakopos yra pastatomos dvi lėlės, žinomos kaip imperatoriškosios dairi-bina (jap.
Taip pat, šalia jų yra pasirenkamos arba dvi žvakidės, pavadintos bonbori (jap.
Antroji pakopa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antrojoje pakopoje stovi trys rūmų damos san-nin kandžio (jap.
Trečioji pakopa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ant trečiosios pakopos stovi penki muzikantai gonin bajaši (jap.
- Sėdintis muzikantas, laikantis mažą būgnelį taiko(jap.
太鼓 )
- Stovintis muzikantas su dideliu būgnu ocudzumi (jap.
大 鼓 , otsuzumi)
- Stovintis muzikantas, laikantis rankinį būgną kocudzumi (jap.
小鼓 , kotsuzumi)
Ketvirtoji pakopa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ant ketvirtosios platformos sustatomi Dešinysis Ministras Udaidžin (jap.
Penktoji pakopa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ant penktosios platformos dažniausiai stovi trys samdiniai, kurie laiko valymo atributus. Šioje pakopoje lygiagrečiai priešais ministrus pastatomi simboliniai medžiai - dešinėje pusėje orandžinis mandarinų medis Uko no tačibana (jap.
- Sentimentalusis girtuoklis Naki džiogo (jap.
泣 き上戸 , Naki-jogo), laikantis sakę arba dulkių šluostę.
- Bjaurusis girtuoklis Okoridžiogo (jap.
怒 り上戸 , Okori-jogo), laikantis šlepetes arba skėtį.
- Linksmasis girtuoklis Varaidžiogo (jap.
笑 い上戸 , Warai-jogo), laikantis šluotą.
Retesniais atvejais vietoje jų ant penktosios pakopos yra išdėstomi trys samurajai, kurių tikslas – ginti imperatoriškąją porą.[10]
Kitos pakopos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ant šeštosios ir septintosios platformos yra vaizduojami miniatiūriniai baldai, įrankiai, vežimai ir kiti daiktai reikalingi imperatoriškojo dvaro buičiai.
Šeštoji platforma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kartais ant šios platformos mergaitės sudeda maisto į mažas lėkštutes, kurios skirtos lėlėms. Visi atributai vaizduojami rezidencijos vidinei erdvei apstatyti:
- Tansu (jap.
箪笥 ) – dažniausiai penkių stalčių skrynia, su atsiveriančiomis išorinėmis durimis.
- Nagamoči (jap.
長持 , nagamochi) – didelė skrynia kimono laikymui.
- Hasamibako (jap.
挟箱 ) – mažesnių rūbų talpinimo dėžė, pastatoma ant nagamoči viršaus.
- Kiodai (jap.
鏡台 , kyodai) – mažesnė skrynia su stalčiais, ant kurios viršaus uždėtas veidrodis su laikikliu.
- Haribako (jap.
針箱 ) – siuvimo reikmenų dėžė.
- Hibači (jap.
火鉢 , hibachi) – kaitintuvas.
- Daisu (jap.
台子 ) – rinkinys o-čia dogu (jap. お茶道具 , o-cha dogu) ar čia no ju dogu (茶 の湯 道具 , cha no yu dogu), indai japoniškai arbatos ceremonijai.
Septinta platforma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ant šios platformos sustatomi daiktai yra vaizduojami imperatorių buities reikmėms už rezidencijos ribų:
- Džiubako (jap.
重箱 , jubako), rinkinys lakuotų maisto dėžių su vertikaliai surištomis virvėmis aplink jas. Kartais šios dėžės vaizduojamos su tvirta rankena, kuri jungia visa dėžes.
- Gokago (jap.
御駕籠 ), dėžė skirta daiktų pergabenimui.
- Gošoguruma (jap.
御所車 , gosho-guruma), jaučių tempiamas vežimas, kuris buvo naudojamas Heiano laikotarpiu kilmingųjų pervežimui. Retais atvejais jis buvo žinomas kaip giša arba gjūša (牛車 , gisha, gyuusha).
- Mažiausiai svarbus, hanaguruma (jap.
花車 ), jaučio tempiamas vežimas pilnas gėlių.
Reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galbūt dėl to, kad dauguma japonų gyvena ankštuose butuose arba mažuose nameliuose, populiariausia yra pati kukliausia figūrėlių rinkinio forma, apsiribojant svarbiausia – imperatoriškąja – pora. Taip pat dažnai naudojama trijų dalių platforma, tačiau ant paskutinės statomi ne muzikantai, o imperatoriškojo dvaro vidui apstatyti reikalingi daiktai. Imperatoriaus ir imperatorės figūras pirmos Mergaičių šventės proga gimusiai anūkei tradiciškai dovanoja seneliai, motinos tėvai. Vėliau rinkinys papildomas ir, branginant jo meninę vertę bei šeimyninius prisiminimus, perduodamas iš kartos į kartą. Dažnai lėlių rinkiniai yra laikomi brangiausiu šeimos turtu, kuris puoselėjamas daugelio kartų tampa vis reikšmingesnis. Nepasiturinčios šeimos renkasi parduoti kokį daiktą, tačiau savo dukrai vis vien padovanoti lėles. Neretai net pagyvenusios moterys šios šventės metu puošia savo namus jų pačių vaikystės hinomis. Mirus šių puošmenų savininkei arba nebežinant jų tikrosios kilmės, jos atiduodamos šventykloms, kur po tam skirtos maldos yra sudeginamos. Kitu atveju, lėlės perduodamos bendruomenės centrams, kad toliau jomis grožėtųsi visuomenė. Hina lėlės niekada nėra išmetamos, nes kainuoja didžiulius pinigus. Vidutiniškai viena lėlė kainuoja 1 000 000 jenų, tačiau kaina atitinkamai svyruoja nuo drabužių kokybės, aksesuarų kiekio ir rinkinio platformų gausumo.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Nussbaum, L.F., 2005. Hina Matsuri, p. 313.
- ↑ Sosnoski, D., 1996. Introduction to Japanese culture. Tuttle Publishing. p. 10. ISBN 0-8048-2056-2.
- ↑ Pate, Scott, A., 2008. Japanese Dolls: The Fascinating World of Ningyo, Tuttle Publishing. p. 52. ISBN 4-8053-0922-9.
- ↑ Yasuka, 2016. Hinamatsuri: Doll's Day, [internete] rasta: http://www.kcpwindowonjapan.com/2016/02/hinamatsuri-dolls-day/4/ [žiūrėta 2016 m. lapkričio 12d.].
- ↑ Bite Japan, 2007. Seasonal Calendar of March, [internete] rasta: http://www.bite-japan.com/kako/calendar03-e.html [žiūrėta 2016 m. lapkričio 12d.].
- ↑ Visit Hiroshima, Tomo Machinami Hinamatsuri (Doll Festival) [internete] rasta: http://visithiroshima.net/things_to_do/seasonal_events/winter/tomo_machinami_hinamatsuri_doll_festival.html Archyvuota kopija 2016-12-02 iš Wayback Machine projekto. [žiūrėta 2016 m. lapkričio 10 d.].
- ↑ japonija.lt, 2011. Sekku Hinamatsuri [internete] rasta: http://japonija.lt/sekku-hinamatsuri/ Archyvuota kopija 2016-12-02 iš Wayback Machine projekto. [žiūrėta 2016 m. lapkričio 15 d.].
- ↑ Rupp, K., 2003. Gift-giving in Japan. Cash, connections, cosmologies. Stanford University Press
- ↑ Perez, A.F., 2016. Hinamatsuri: A Japanese Girls’ Day Celebration, [internete] rasta: http://savvytokyo.com/hinamatsuri-a-japanese-girls-day-celebration/ Archyvuota kopija 2016-12-02 iš Wayback Machine projekto. [žiūrėta 2016 m. lapkričio 19 d.].
- ↑ Russel, J., Cohn, R., 2012.Hina Matsuri, Book on Demand. ISBN 9785510834345.