(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Jeruzalės šventykla – Vikipedija Pereiti prie turinio

Jeruzalės šventykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saliamono Šventyklos planas
Erodo Šventyklos planas
Šventyklos sugriovimas vadovaujant Titui (Francesco Hayez (1791–1882) paveikslas)
Sugriauta Jeruzalės Šventyklos vieta

Jeruzalės šventykla (Šventoji šventykla; hebr.בית המקדש‏‎ Bet HaMikdaš) – karaliaus Saliamono Jeruzalėje prieš maždaug 3000 metų pastatyta šventykla. Šventykla turėjo pakeisti Mozės tabernakulį – laikinąją palapinę, kurioje iki tol žydai aukojo savo aukas. Prie Jeruzalės šventyklos statybos prisidėjo ir karalius Dovydas, Saliamono tėvas, kuris prieš mirtį parūpino daug statybinių medžiagų statyboms. Senajame Testamente teigiama, kad pats karalius Dovydas negalėjo Jeruzalėje pastatyti Šventyklos, nes jam Dievas to neleido dėl per didelio nužudytų priešų skaičiaus.

Pastatymas, sugriovimas ir atstatymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmiausia karaliaus Dovydo buvo pastatytas pirmasis šventyklos altorius, ant kurio žydai aukojo savo deginamąsias aukas. Vėliau jo sūnus Saliamonas, padaręs statybos planą, pradėjo Šventyklos (Pirmosios Šventyklos) statybas. Tačiau Babilono karalius Nabuchodonosaras 586 m. pr. m. e. sunaikino šventyklą bei išvarė žydus į Babilono vergovę.

Antrąją Šventyklą pradėta statyti apie 536 m. pr. m. e. žydams sugrįžus iš Babilono vergovės. Šventykla buvo visiškai atstatyta 515 m. pr. m. e. kovo 12 d., bet apie 63 m. pr. m. e. ją apiplėšė Romos Imperijos karvedžio Pompėjaus vadovaujama kariuomenė (nors romėnams lojalus metraštininkas Juozapas Flavijus tvirtino, kad Pompėjus nieko nepaėmė iš Šventyklos arba jos saugyklų).

Trečioji Šventykla buvo pastatyta Erodo Didžiojo laikais apie 19 m. pr. m. e. Atlikus milžinišką šventyklos renovaciją ji pagražėjo, padidėjo jos plotas. Tačiau per Pirmąjį Judėjos karą po Jeruzalės apsiausties 70 m. miestą užėmus Tito vadovaujamai Romos Imperijos kariuomenei šventykla buvo visiškai sugriauta ir tebėra neatstatyta iki šiol.

Įdomūs faktai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Tanache numatyta, kad apeiginį nešvarumą (hebr. tumah) gali pašalinti tik Šventykloje atliekamas specifinis aukojimas. Nesant Šventyklos, visi judėjai laikomi rituališkai nešvariais.
  • Masonai kildina savo tradiciją iš Pirmosios Šventyklos statymo laikų. Trečiojo - "Meistro Mūrininko" (Master Mason) - laipsnio įšventinime simboliškai atkartojamas legendinio Šventyklos architekto Hiramo likimas - jo mirtis nuo išdavikų rankos, lavono paieškos.