Jonas Gaika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jonas Gaika
Herbas „Ogończyk“
Gimė	1510 m.
Mirė	1579 m. (~69 metai)
Tėvas	Mikalojus Teodoras Gaika
Sutuoktinis (-ė)	Katerina Davaina

Jonas Gaika (apie 1510–1579) – LDK valstybinis veikėjas, diplomatas.

Biografija

Mikalojaus Teodoro Gaikos sūnus.

Karjerą pradėjo 1530 metais nuo Vilniaus kašteliono Jurgio Radvilos tarnybos rūmuose. 1536 metais vyko pasiuntiniu nuo Radvilos į Maskvą pas kunigaikštį Obolenskį. 1546 metais buvo karaliaus dvariškis. Vėliau rusios raštininkas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Barboros Radvilaitės rūmuose. Nuo 1554 m. Gardino arklininkas, tuo pat metu, 1554–1566 m., buvo Lietuvos didysis raštininkas, Vilniaus raktininkas nuo 1556 m., rūmų maršalka 1564–1566 m., Bresto kaštelionas nuo 1566 m.

1552 metais LDK seimo su raštu pasiustas pas Maskvos bajorus. 1556 metais Vilniuje dalyvavo derybose su caro pasiuntiniais, kurie atvyko pas Žygimantą Augustą. Bazilo Tiškevičiaus pasiuntinybės(1558–1559), vykusios į Maskvą taikos derybų, narys.

Gaika buvo Žygimanto Augusto rėmėjas, ir jo politikos dėl valstybių sąjungos sudarymo tarp LDK ir Lenkijos. 1565 metais LDK pasiuntinybės, kuriai vadovavo Ostapas Valavičius ir kuri buvo pasiusta į seimą vesti derybas dėl bendros Seimo organizacijos ir Lenkijos karinės pagalbos, narys. Pasirašė Liublino unijos aktą.

Buvo Radvilų rėmėjas (ypač Mikalojaus Radvilos Rudojo).

Turėjo daug dvarų, buvo Ašmenos seniūnijos, Vilkijos, Utenos, Krasnoselsko Trabo seniūnas nuo 1555 m.

Literatūra

• Гайка Ян Мікалаевіч // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.3: Дадатак. А – Я / Рэдкал.: Т.У. Бялова (гал.рэд.) і інш.; Маст. З.Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2010. – 696 с.: іл. С. 149. ISBN 978-985-11-0487-7

Politinis postas
Prieš tai: -	Bresto kaštelionas 1566	Po to: Bogdanas Sapiega