Ispanų kalba

Oficialus statusas
Ispanų kalba español · castellano
Kalbama	Meksikoje, Ispanijoje, Argentinoje, Kolumbijoje ir dar 41 šalyje
Kalbančiųjų skaičius	493 mln. (2021)^[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	3
Kilmė	Indoeuropiečių Italikų ir romanų Iberijos romanų ispanų
Oficiali kalba	20 valstybių Argentina Bolivija Čilė Dominikos Respublika Ekvadoras Gvatemala Hondūras Ispanija Kolumbija Kosta Rika Kuba Meksika Nikaragva Panama Paragvajus Peru Pusiaujo Gvinėja Salvadoras Urugvajus Venesuela Priklausomos teritorijos Puerto Rikas Tautinių mažumų kalba Andora Belizas Gibraltaras Jungtinės Amerikos Valstijos Antroji arba pasirenkama Filipinai Sacharos Arabų Demokratinė Respublika Tarptautinės organizacijos Afrikos Sąjunga Europos Sąjunga Jungtinės Tautos
Kalbos kodai
ISO 639-1	es
ISO 639-2	spa
ISO 639-3	spa
Geografinis paplitimas

Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Šiuo metu maždaug 450 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąja (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba. Ispanų kalba laisvai kalba apie 420 mln. žmonių, todėl laikoma, kad ši kalba pagal paplitimą yra ketvirtoji pasaulio kalba (po kinų, anglų ir hindi).

Ispanų ar kastilų kalba?

Patys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne español ([espaˈɲol]), o castellano' ([kasteˈjano], Pietų Amerikoje – [kasteˈʒano]). Taip yra todėl, kad šiuolaikinė literatūrinė ispanų kalba kilusi iš Kastilijos regiono (panašiai kaip lietuvių literatūrinės kalbos šaknys glūdi Suvalkijoje). Pats terminas „ispanų kalba“ yra naujesnis, atsiradęs XVI amžiuje.

Ispanijoje terminas español kartais vartojamas norint supriešinti Ispanijoje vartojamą kalbą su kitų šalių, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, tarmėmis. Šiuo požiūrių español yra „ne Ispanijos ispanų kalba“, o castellano – „Ispanijos ispanų kalba“. Tačiau šie skirtumai yra palyginti nedideli, ir visų tarmių atstovai gali nesunkiai susikalbėti.

Kai kurių lingvistų nuomone, terminas español taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o castellano apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o Vokietijoje vokiškai.

Trečiojo požiūrio gynėjai daugiau kreipia dėmesį į istoriją ir nurodo, kad kastilų dialekto įtaka paaiškinama politine Kastilijos karalystės įtaka likusioms dabartinės Ispanijos teritorijoms. Jų siūloma analogija yra Jungtinė Karalystė, kurioje valstybinė kalba yra anglų, tokia tapusi dėl Anglijos politinės (kartu ir lingvistinės) įtakos likusioms dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoms.

Geografinis paplitimas

Ispanų kalba yra oficiali valstybinė kalba šiose šalyse (nurodant vartotojų skaičių):

Abėcėlės tvarka

Pagal vartotojų skaičių

Argentina (36 000 000)
Bolivija (6 500 000)
Čilė (15 500 000)
Dominikos respublika (8 500 000)
Ekvadoras (10 500 000)
Gvatemala (7 500 000)
Hondūras (7 000 000)
Ispanija (44 100 000)
Kolumbija (44 500 000)
Kosta Rika (3 700 000)
Kuba (11 100 000)
Meksika (102 000 000)
Nikaragva (5 000 000)
Panama (2 900 000)
Paragvajus (4 000 000)
Peru (22 000 000)
Puerto Rikas (4 000 000)
Pusiaujo Gvinėja (400 000)
Salvadoras (6 800 000)
Urugvajus (3 300 000)
Venesuela (24 000 000)

Meksika (102 000 000)
Kolumbija (44 500 000)
Ispanija (44 100 000)
Argentina (36 000 000)
Venesuela (25 000 000)
Peru (22 000 000)
Čilė (15 500 000)
Kuba (11 100 000)
Ekvadoras (10 500 000)
Dominikos respublika (8 500 000)
Gvatemala (7 500 000)
Bolivija (6 500 000)
Salvadoras (6 800 000)
Hondūras (7 000 000)
Nikaragva (5 000 000)
Paragvajus (4 000 000)
Puerto Rikas (4 000 000)
Kosta Rika (3 700 000)
Urugvajus (3 300 000)
Panama (2 900 000)
Pusiaujo Gvinėja (400 000)

Belize ispanų kalba nėra valstybinė, tačiau gimtąja kalba ją laiko maždaug 50 % šalies gyventojų, o antrąja kalba – 20 %. Taigi iš tiesų Belize ispanų kalba yra labiau paplitusi negu valstybinė anglų kalba.

Jungtinėse Amerikos valstijose ispaniškai kalba apie 41 mln. šalies gyventojų, o Puerto Rike ir Naujojoje Meksikoje ji turi valstybinės kalbos statusą. Teksase ispanų kalba de facto yra antroji valstybinė kalba. Milijonai ispanakalbių gyvena Floridoje, Kalifornijoje, Niujorke. Brazilijoje, kurios valstybinė kalba yra portugalų, ispanų kalba vertinama kaip Pietų Amerikos tarptautinė kalba, todėl ji visuotinai dėstoma mokyklose.

Filipinuose ispanų kalba turėjo valstybinės kalbos statusą iki 1973 m., bet jos vartojimas šioje šalyje sparčiai traukiasi.

Ispanų kalba taip pat yra viena iš oficialiųjų kalbų Europos Sąjungoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje.

Ispanų kalbos dialektai

Ispanų kalbos dialektų skirtumų yra daug, bet jie nėra taip nutolę vienas nuo kito, kad labai trukdytų bendrauti. Apytikslis dialektų sąrašas:

Kastilijos (Kastilijos tarmė)
Andalūzijos (Andalūzijos tarmė)
Kanarų salų (Kanarų tarmė)
Čuro (churro, Valensijos regionas)
Mursijos (Mursijos tarmė)
Estremaduros (Estremadūros tarmė)
Lotynų Amerikos tarmės
- Andų (Andų ispanų kalba)
- Kamba (camba, Bolivijos Santa Kruso departamente)
- Karibų jūros
  - Kubos
  - Dominikos respublikos
  - Panamos
  - Puerto Riko
  - Venesuelos
    - Marakučo (Venesuelos Sulijos valstijoje)
- Centrinės Amerikos
- Čilės
  - Čilotės ([Čilės pietuose)
- Centrinės Kolumbijos
- Kolumbijos ir Peru pakrančių regionų
- Meksikos (Meksikos ispanų kalba)
  - Šiaurės Meksikos
  - Pietų Meksikos
- Paragvajaus
- Peru pakrančių regionų
- La Platos regiono (La Platos tarmė)
- Jukatano pusiasalio
Pusiaujo Gvinėjos
Filipinų

Vediniai

Kreolų kalbos

Ispanijos žydų, arba sefardų (ladino kalba)
Čabakano (Filipinų kreolų) (Zamboangos čabakano)
Papjamento, dar vadinama portugališkąja kreolų kalba (papjamento)
- Arubos papjamento
- Bonairės (sala Karibų jūroje, prie Venesuelos) papjamento
- Kiurasao papjamento
Palenkero (Kolumbijoje)
Ljanito (Llanito), Gibraltare vartojamas Andalūzijos dialekto ir anglų kalbos mišinys.

Rašto sistema

Ispanų kalba užrašoma lotyniškomis raidėmis. Naudojamos 27 raidės – A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, Ñ, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z (iš jų K ir W – tik skoliniuose). Balsiai gali turėti dešininį diakritinį ženklą, kuriuo žymima nestandartinė žodžio kirčio vieta, arba naudojamas atskirti homofonus (pvz., el ir él, te ir té, qué ir que). Taip pat naudojama raidė ü, kuri žymi junginiuose gui ar gue tariamą raidę u.

Ispanų kalba pasižymi tuo, kad klausiamieji ir šaukiamieji sakiniai pradedami apverstu klaustuko ar šauktuko ženklu (gali būti dedami ir sakinio viduryje, prieš klausiamosios ar šaukiamosios frazės pradžią), pvz., ¿Te gusta el verano? („Tau patinka vasara?“), Si no puedes ir con ellos, ¿quieres ir con nosotros? („Jei negali eiti su jais, gal nori eiti su mumis?“), ¿¡Y tú quién te crees!? („O tu ką manai!?“).

Fonetika

Ispanų kalbos raštas yra fonetinis, tačiau Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje tartis šiek tiek skiriasi. Ispanų kalbos raidės tariamos taip:

ñ – [ɲ] – palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [nʲ] žodyje niaukiasi; mañana rytas – [ma'ɲana],
ll – [j], pietinėje Pietų Amerikoje (Argentinoje) – [dʒ] arba [ʒ]; ella ji – [ˈeja], [ˈedʒa] arba [ˈeʒa]; kai kuriose tarmėse – kaip [ʎ] (palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [lʲ] žodyje leidžia), billete [biˈʎet̪e] bilietas,
c 1) prieš e, i – kaip anglų k. [θしーた], Amerikoje [s]; cerca greta – [ˈθしーたerka] / [ˈserka]; 2) prieš kitas raides – [k]; camino – [kaˈmino] kelias,
b, v – ispanų kalboje b ir v tariamos visiškai vienodai, skirtingos raidės vartojamos dėl istorinių ar morfologinių priežasčių: 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) abi raidės tariamos kaip lietuviška [b] žodyje baigia: un vaso [um ˈbaso] vaza; vale [ˈbale] gerai; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis abilūpinis skardusis priebalsis [βべーた]: acabar [akaˈβべーたaɾ] užbaigti,
d – 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariamas kaip lietuviška [d] žodyje duoti: debo [deˈβべーたo] privalau; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis dantinis skardusis priebalsis [ð]: pido [ˈpiðo] prašau,
g 1) prieš e, i – [x] kaip lietuvių k. žodyje choras: gente [ˈxen̪t̪e], kai kur Lotynų Amerikoje – [ˈdʒen̪t̪e]; 2) kitose padėtyse (jei tolesnė raidė nėra e arba i) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariama kaip lietuviška [ɡ] žodyje gaudo: goma [ˈɡoma] trintukas; 3) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis gomurinis skardusis priebalsis [ɣ], kaip lietuvių k. žodyje brahmanas: alguien [ˈalɣjen] kažkas,
gu – (prieš e, i) u netariama; guitarra [ɡiˈtara] gitara; šioje padėtyje u tariama tik tuo atveju, kai virš jos pažymima trema, t. y. rašoma gü: güiro [ˈɡwiɾo] kukurūzo daigas,
rr (ilga [r] – kaip lietuvių k. [ɾ], tik liežuvis alveoles turi paliesti kelis kartus) – perro [ˈpero] šuo, barril [baˈril] statinė,
h – niekada netariama; hombre – [ˈombɾe] vyras,
j – [x]; julio – [ˈxuljo] liepos mėnuo,
z – visose padėtyse kaip [θしーた], Amerikoje – [s]; corazón [koɾaˈθしーたon] / [koɾaˈson] širdis,
y – kaip [j], Amerikoje kartais kaip [dʒ] arba minkštas [ʒ]; yo [jo] / [dʒo] / [ʒo] 'aš. Kai yra viena arba žodžio viduryje, tariama kaip [i],
ch – [t͡ʃ]: charla – [ˈt͡ʃaɾla] pašnekesys
l – alveolinis garsas [l]: hola – [ˈola] labas,
qu – [k]: equipa [eˈkipa] komanda, querido [keˈɾiðo] mielas,
e – trumpas garsas [e] – kaip kartais lietuvių k. pasitaikantis e tarptautiniuose žodžiuose, pvz., metras.

Kirčiavimas

Taikoma labai nesudėtinga kirčiavimo sistema, kurią sudaro 3 taisyklės:

jei žodis baigiasi balsiu (a, e, i, u), n arba s ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo: vida, parte, verduras,
jei žodis baigiasi priebalsiu (išskyrus n, s) ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas paskutinis skiemuo: amor, usted, laurel,
jei žodis kirčiuojamas ne pagal šias taisykles, kirčiuojamas skiemuo turi kirčio ženklą (΄): ladrón, café, márfil.

Galūnė ia sudaro vieną skiemenį (resistencia), ía du skiemenis (sangría).

Morfologija

Vardažodžiai

Visi ispanų kalbos daiktavardžiai turi gramatinę giminę, kuri būna vyriškoji arba moteriškoji. Pagal giminę prie daiktavardžių derinami ir būdvardžiai. Paprastai vyriškąją giminę žymi galūnės -o taip pat -aje, -or, -án, -ambre, dažnai -men, -gen (tačiau yra išimčių, pvz., la foto, la mano, la flor, la labor, la imagen), o moteriškąją – galūnė -a (yra išimčių, antai el día, el idioma), taip pat dažniausiai galūnes -ez, -eza, -ción, -ía, -sión, -dad, -tad, -tud, -umbre, -ie, -nza, -cia, -sis ir -itis turintys žodžiai būna moteriškosios giminės.

Daugiskaita sudaroma prie vardažodžio pridedant galūnę -s (jei baigiasi balsiu) arba -es (jei baigiasi priebalsiu), pvz., vns. mes > dgs. meses, vns. uña > dgs. uñas. Jei žodis baigiasi raide -z tada daugiskaitos galūnė būna -ces, pvz., luz > luces, voz > voces.

Ispanų kalbos daiktavardžiai turi artikelius, kurie būna nežymimieji (un, una) ir žymimieji (el, la). Jie derinami prie žymimojo žodžio gimine ir skaičiumi: pvz., una mesa arba la mesa („stalas“, mot. g,) ir daugiskaitinės formos unas mesas bei las mesas („stalai“); un árbol arba el árbol („medis“, vyr. g.) ir daugiskaitinės formos unos árboles bei los árboles („medžiai“). Be to, vartojamas niekatrosios giminės artikelis lo, su kuriuo iš būdvardžių galima padaryti daiktavardžius, pvz., lo bueno („gėris; tai, kas gera“), lo desconocido („nežinomybė; tai, kas nežinoma“).

Būdvardžiai ispanų kalboje paprastai eina po pažymimojo žodžio: el libro nuevo („nauja knyga“), un río grande („didelė upė“), la flor roja („raudona gėlė“), unos caminos estrechos („siauri keliai“).

Ispanų vardažodžiai dažnai praplečiami priesagomis: plačiai paplitusi mažybinė priesaga -ito/-ita, pvz., casa („namas“) > casita („namelis“), pequeño („mažas“) > pequeñito („mažytis“). Dažnu atveju (pvz., ilgesniuose žodžiuose, žodžiuose, kurie baigiasi priebalsiais arba -e ir t. t.) priesaga išplečiama iki -ecito arba -cito, pvz., pobre („vargšas“) > pobrecito („vargšelis“), amor („meilė“) > amorcito („meilutė“). Priesagos -ón/-ona ir -azo, -udo turi augmentacinę (padidinamąją) funkciją ir dažnai vartojamos kaip pejoratyvai, pvz., las manos („rankos“) > las manazas („rankiščios“), la soltera („panelė, netekėjusioji“) > la solterona („senmergė“), el gol („įvartis“) > el golazo („tai bent įvartis“). Taip pat vartojamos peoratyvinės priesagos -aco/-aca, -acho/-acha, -astro/-astra, -ajo/-aja, -orrio/-orra, -orro/-orra, -ucho/-ucha, pvz., cama > camastro („loviūkštė“), vida > vidorra („gyvenimiūkštis“), niño > niñato („vaikiščias“) ir pan.

Veiksmažodžiai

Ispanų kalbos veiksmažodžiai kaitomi laikais (būtuoju, esamuoju, būsimuoju), skaičiumi (vienaskaita ir daugiskaita), asmenimis (1, 2, 3), nuosakomis (indikatyvinė, subjunktyvinė (tariamoji), liepiamoji), būtasis laikas skirstomas į perfektą ir imperfektą, turi veikiamąją ir neveikiamąją rūšis. Ispanų kalboje daroma antrojo asmens mandagumo skirtis (tú „tu“ ir Usted „jūs“).

Asmenuotės

Ispanų kalboje išskiriamos 3 asmenuotės (pagal bendraties galūnes -ar, -er, -ir, atskirą paradigmą turi veiksmažodis ser „būti“). Žemiau pavyzdžiai su žodžiais hablar („kalbėti“), comer („valgyti“) ir vivir („gyventi“) bei atskira paradigma su ser.

Esamasis laikas

Asmuo	hablar	comer	vivir	ser
aš (yo)	hablo	como	vivo	soy
tu (tú/vos)	hablas	comes	vives	eres/sos
jis ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted)	habla	come	vive	es
mes (nosotros/nosotras)	hablamos	comemos	vivimos	somos
jūs (vosotros/vosotras)	habláis	coméis	vivís	sois
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes)	hablan	comen	viven	son

Būtasis nebaigtinis laikas (pretérito imperfecto)

Naudojamas nusakyti praeities įvykius, kurie vyko nuolat (t. y., atitinka lietuvių būtąjį dažninį laiką: Cuando era pequeño, hablaba español con mi abuela – „Kai buvau mažas, kalbėdavau ispaniškai su savo močiute“), taip pat tęstinius įvykius, kuriuos pertraukė kiti įvykiai (Tomábamos la cena cuando entró Eduardo – „Mums bevakarieniaujant, užėjo Eduardas“), foninius, tęstinius praeities veiksmus (Todo estaba tranquilo esa noche. Juan Eduardo miraba el partido de fútbol con su amigo Alejandro. – „Tąnakt buvo ramu. Chuanas Eduardas su savo draugu Alechandru stėbėjo futbolo rungtynes“). Imperfektas ispanų kalboje iš esmės nusako foninius, tęstinius veiksmus, o ne konkrečius įvykius. Su šiuo laiku dažnai pateikiami abstraktų laiką nusakantys žodžiai, pvz., a veces („kartais“), cada día („kasdien“), con frecuencia, frecuentemente („dažnai“), mientras („tuo tarpu“), por lo general, generalmente („paprastai“), todavía („vis dar“), ya („jau“).

Toliau greta hablar, comer, vivir, ser pavyzdžių pateikiamos nereguliarios ir („eiti“) ir ver („žiūrėti“) paradigmos.

Asmuo	hablar	comer ir vivir	ser	ir	ver
aš (yo)	hablaba	comía, vivía	era	iba	veía
tu (tú/vos)	hablabas	comías, vivías	eras	ibas	veías
jis ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted)	hablaba	comía, vivía	era	iba	veía
mes (nosotros/nosotras)	hablábamos	comíamos, vivíamos	éramos	íbamos	veíamos
jūs (vosotros/vosotras)	hablabais	comíais, vivíais	erais	ibais	veíais
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes)	hablaban	comían, vivían	eran	iban	veían

Būtasis neapibrėžtinis laikas (pretérito indefinido)

Skirtas apibūdinti jau įvykusius įvykius, dažnai apibrėžiant įvykimo laiką (pvz., Ayer, encontré la flor que tú me diste – „Vakar radau gėlę, kurią man davei“), įvykius, kurie pertraukė tęstinius įvykius (Tomábamos la cena cuando entró Eduardo – „Mums bevakarieniaujant, užėjo Eduardas“, bendrines tiesas (Las Filipinas fueron parte del Imperio Español – „Filipinai buvo Ispanijos imperijos dalis“). Paprastasis būtasis laikas ispanų kalboje iš esmės išreiškia konkrečius įvykius, o ne foninius, tęstinius veiksmus. Su šiuo laiku dažnai pateikiami konkretų laiką nusakantys žodžiai, pvz., ayer („vakar“), el año pasado („praeitais metais“), esta tarde („šį vakarą“), después de que („po to, kai“), de repente („staiga“), taip pat konkrečios datos (metai, dienos, savaitės dienos ir t. t.).

Asmuo	hablar	comer ir vivir	ser/ir
aš (yo)	hablé	comí, viví	fui
tu (tú/vos)	hablaste	comiste, viviste	fuiste
jis ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted)	habló	comió, vivió	fue
mes (nosotros/nosotras)	hablamos	comimos, vivimos	fuimos
jūs (vosotros/vosotras)	hablasteis	comisteis, vivisteis	fuisteis
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes)	hablaron	comieron, vivieron	fueron

Būsimasis laikas

Visi reguliarieji veiksmažodžiai kaitomi pagal tą pačią paradigmą – bendratis + galūnė. Taip pat dalis -er, -ir galūnių veiksmažodžių būtajame laike netenka balsio (pvz., tener → tendré…, poner → pondré…, venir → vendré…, valer → valdré…, salir → saldré…). Neretai būsimasis laikas ispanų kalboje sudaromas ne su būsimojo laiko formomis, o su veiksmažodžiu ir („eiti“) + a + veiksmažodžio bendratis, pvz., voy a comprar („pirksiu, rengiuosi pirkti“), vas a viajar („keliausi, rengiesi keliauti“), ellos van a morir („jie mirs/jie ketina mirti“).

Asmuo	hablar, comer, vivir	tener, salir
aš (yo)	hablaré, comeré, viviré	tendré, saldré
tu (tú/vos)	hablarás, comerás, vivirás	tendrás, saldrás
jis ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted)	hablará, comera, vivira	tendrá, saldrá
mes (nosotros/nosotras)	hablaremos, comeremos, viviremos	tendremos, saldremos
jūs (vosotros/vosotras)	hablaréis, comeréis, viviréis	tendréis, saldréis
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes)	hablarán, comerán, vivirán	tendrán, saldrán

Liepiamoji nuosaka

Liepiamosios nuosakos galūnės ispanų kalboje priklauso nuo to, ar sakinys teigiamas, ar neigiamas (su neiginiu no; skiriasi tik 2 asmuo). Lotynų Amerikoje, ypač, La Platos tarmėje, kur vartojama antrojo asmens forma vos (vietoje tú) taikomos kitokios galūnės.

Teigiama liepiamoji nuosaka

Asmuo	hablar	comer	vivir
tu (tú)	habla	come	vive
tu [Arg.] (vos)	hablá	comé	viví
Jūs (mandag.) (usted)	hable	coma	viva
mes (nosotros/nosotras)	hablemos	comamos	vivamos
jūs (vosotros/vosotras)	hablad (hablar)	comed (comer)	vivid (vivir)
Jūs (mandag., dgs.) (ustedes)	hablen	coman	vivan

Neigiama liepiamoji nuosaka

Asmuo	hablar	comer ir vivir
tu (tú/vos)	no hables	no comas, no vivas
Jūs (mandag.) (usted)	no hable	no coma, no viva
mes (nosotros/nosotras)	no hablemos	no comamos, no vivamos
jūs (vosotros/vosotras)	no habléis	no comáis, no viváis
Jūs (mandag., dgs.) (ustedes)	no hablen	no coman, no vivan

Subjunktyvas

Ispanų kalboje subjunktyvas vartojamas išreikšti tariamam, norimam, pageidaujamam veiksmui.

Esamojo laiko

Asmuo	hablar	comer ir vivir
aš (yo)	hable	coma, viva
tu (tú/vos)	hables (hablés)	comas, vivas (comás, vivás)
jis, ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted)	hable	coma, viva
mes (nosotros/nosotras)	hablemos	comamos, vivamos
jūs (vosotros/vosotras)	habléis	comáis, viváis
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes)	hablen	coman, vivan

Būtojo laiko

Asmuo	hablar	comer ir vivir
aš (yo)	hablara	comiera, viviera
tu (tú/vos)	hablaras	comieras, vivieras
jis, ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted)	hablara	comiera, viviera
mes (nosotros/nosotras)	habláramos	comiéramos, viviéramos
jūs (vosotros/vosotras)	hablarais	comierais, vivierais
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes)	hablaran	comieran, vivieran

Sąlyginė forma

Sąlyginė forma vartojama sakiniuose, kurie atitinka lietuvių tariamąją nuosaką, ir vartojami pasiūlymams, prašymams, pageidavimams, įsivaizduojamiems veiksmams reikšti (su žodeliais jeigu, gal, galbūt). Asmenuojamoji veiksmažodžio (dažniausiai querer „norėti“, gustar „mėgti, patikti“, poder „galėti“ ir kt.), padaryto prie bendraties pridedant galūne, paprastai vartojama su bendratimi, pvz., Querría ver la película esta semana („Šią savaitę norėčiau pažiūrėti filmą“), Señor, ¿podría darme una copa de vino? ("Pone, gal galėtumėte duoti vyno taurę? ").

Asmuo	Visi veiksmažodžiai (pvz., gustar)
aš (yo)	gustaría
tu (tú/vos)	gustarías
jis, ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted)	gustaría
mes (nosotros/nosotras)	gustaríamos
jūs (vosotros/vosotras)	gustaríais
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes)	gustarían

Sudėtinės formos

Perfektas

Perfekto (atliktinio laiko) formos sudaromos iš modalinio veiksmažodžio haber („turėti“), kaitaliojamo priklausomai nuo laiko, ir būtojo laiko dalyvio (šis pateikiamas nederinama vyriškosios giminės vienaskaitos forma). Šiuo laiku išreiškiami praeities įvykiai, nutikę prieš vėliau įvykusius įvykius. Lotynų Amerikoje perfekto formos naudojamos retai.

Esamojo laiko perfektas: Este mes ha llovido mucho, pero hoy hace buen día – „Šį mėnesį lijo daug, tačiau šiandien diena graži“.
Būtojo laiko perfektas (pluskuamperfektas): Yo había esperado tres horas cuando él llegó – „Laukiau tris valandas, kol jis atvyko“.
Būtojo praeities laiko prefektas (naudojamas labai retai): Cuando hubieron llegado todos, empezó la ceremonia – „Kai visi atvyko (=buvo atvykę), prasidėjo ceremonija“.
Būsimojo laiko perfektas (naudojamas labai retai): Cuando yo llegue a la fiesta, ya se habrán marchado todos – „Kai nuvyksiu į šventę, visi jau bus išsivaikščioję“.
Sąlygos perfektas (naudojamas retai): Yo habría hablado si me hubieran/hubiesen dado la oportunidad – „Būčiau kalbėjęs, jei man būtų suteikę tam progą“.

Tęstinis laikas

Norint pabrėžti veiksmo tęstinumą, sudaromas tęstinis laikas su kaitomu pagal asmenis veiksmažodžiu estar („būti [esamuoju metu]“) + esamojo laiko dalyviu (nekaitoma vyr. g. vns. forma)

Esamojo laiko: Juan está comiendo – „Chuanas [šiuo metu] valgo“; 'Estoy viviendo en un piso compartido – „[Šiuo metu] gyvenu bendrame bute“.
Būtojo laiko (imperfekto): Estábamos jugando cuando empezó a llover – „[Tuo metu] žaidėme, kai pradėjo lyti“.
Būtojo laiko: ¿Qué estuviste haciendo? – „Ką tu [visą tą laiką] veikei?“
Būsimojo laiko: ¿Qué estarás haciendo? – „Ką tu [visą tą laiką] veiksi?“

Pasyvioji rūšis

Pasyvioji rūšis sudaroma iš asmenuojamojo veiksmažodžio ser („būti [visą laiką]“) + būtojo laiko dalyvio.

Tú eras amada – „Tu buvai mylima“
Esta novela fue escrita por Juan. – „Šitas romanas parašytas Chuano“
El carro ha sido comprado por su hermano. – „Automobilis buvo nupirktas jo brolio“

Kai veiksnys sakinyje nėra svarbus, su tranzityviniais veiksmažodžiais vartojama sangrąžinė dalelytė se. Sudaroma tik su vienaskaitos ar daugiskaitos trečiuoju asmenimi.

Se habla español – „Kalbama ispaniškai“
Se venden libros – „Parduodamos knygos“
Se puede hacer – „Galima padaryti“

Kalbos istorija

Ispanų kalba išsivystė iš šnekamosios lotynų kalbos (taip pat kaip ir prancūzų, portugalų, rumunų), patyrė kitų kalbų poveikį. Iš preromaninių kalbų (baskų, iberų, keltų) perėmė daug toponimų bei šiek tiek kitos leksikos, pavyzdžiui, cama „lova“, gordo „storas“, izquierda „kairė“, tam tikrą poveikį darė ir kitos Iberijos pusiasalyje gyvenusios tautos, pavyzdžiui, vizigotai (priesaga –engo). Musulmonų invazija atnešė nemažai arabizmų, manoma, kad arabų kalba turėjo įtakos abilūpinio „v“ atsiradimui (tariama labai panašiai kaip lietuviška „b“) bei atnešė priesagą „-í“ (ceutí, israelí).

XVI amžiuje ispanų kalba perėmė daug itališkos leksikos iš meno, kultūros srities. Tuo pačiu metu, atradus Ameriką, į ispanų kalbą pateko daug terminų, apibūdinančių naujas, iki tol nepatirtas realijas, pavyzdžiui, augalų, gamtos reiškinių pavadinimai: patata „bulvė“, cacique „indėnų genties vadas“, huracán „uraganas“, tabaco „tabakas“, cacao „kakava“.

XVII–XVIII amžiuje ispanų kalbą praturtino prancūziškos kilmės leksika, susijusi su naujomis madomis, maistu ir pan.: puré, menú, restorán.

XX amžiuje ispanų kalba, kaip ir daugelis kitų kalbų, dėl moderniųjų technologijų perėmimo patiria didelę anglų kalbos įtaką: fútbol, e-mail, internet. Šiai įtakai labiau pasiduoda Lotynų Amerikos dialektai, pavyzdžiui, kompiuterio pelė Ispanijoje vadinama ratón „pelė“, o Meksikoje mouse, Ispanijoje kompiuteris vadinamas ordenador, o Lotynų Amerikoje computadora.

Svarbiausios frazės

Lietuviškai	Ispaniškai	Tarimas
ispanų kalba	español	[espaˈɲol]
ispanų kalba (kastilų)	castellano	[kasteˈjano]
lietuvių kalba	lituano	[liˈt̪wano]
taip	sí	[si]
ne	no	[no]
labas	hola	[ˈola]
Labas rytas! Laba diena! (iki 12 val.)	¡Buenos días!	[ˈbwenos ˈdijas]
Laba diena! Labas vakaras! (po 12 val.)	¡Buenas tardes!	[ˈbwenas ˈtaɾðes]
Labanakt!	¡Buenas noches!	[ˈbwenas ˈnot͡ʃes]
Sveiki atvykę!	¡Bienvenidos!	[bjembeˈnidos]
malonu susipažinti	Mucho gusto	[ˈmut͡ʃo ˈɣusto]
kaip gyvuojate?	¿Cómo está?	[ˈkomo esˈta]
sudie	adiós	[aðˈjos]
iki pasimatymo	hasta la vista	[ˈasta la ˈβべーたista]
prašau	por favor	[poɾ faˈβべーたoɾ]
ačiū	gracias	[ˈɡɾaθしーたjas]
atsiprašau	perdón	[peɾˈðon]
kodėl?	¿Por qué?	[poɾ ke]
kas? (apie žmogų)	¿Quién?	[kjen]
kas? (apie daiktus)	¿Qué?	[ke]
kada?	¿Cuándo?	[ˈkwando]
kur?	¿Dónde?	[ˈdonde]
kaip?	¿Cómo?	[ˈkomo]
kiek?	¿Cuánto?	[ˈkwanto]
nesuprantu	No entiendo	[no enˈtjendo]
padėkite!	¡Ayúdame!	[aˈjuðame]
(Jūs) kalbate lietuviškai?	¿Habla (usted) lituano?	[ˈaβべーたla (usˈteð) liˈtwano]
į sveikatą!	¡Salud!	[saˈluð]
vienas	uno, un	[ˈuno], [un]
du	dos	[dos]
trys	tres	[tɾes]
keturi	cuatro	[ˈkwatɾo]
penki	cinco	[ˈθしーたinko]
šeši	seis	[sejs]
septyni	siete	[ˈsjete]
aštuoni	ocho	[ˈot͡ʃo]
devyni	nueve	[ˈnweβべーたe]
dešimt	diez	[djeθしーた]
šimtas	ciento, cien	[ˈθしーたjento], [θしーたjen]
tūkstantis	mil	[mil]
¹ Tarimas atitinka Kastilijos dialektą

Išnašos

↑ El español: una lengua viva – Informe 2020 (PDF) (Report). Instituto Cervantes. 2020. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2020-02-18. Nuoroda tikrinta 2020-12-14.

Nuorodos

Vikižodynas

Wikipedia

Vikipedija Ispanų kalba

spa Duomenys apie kodu „spa“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
Ispanijos karališkoji akademija
Ispanų kalbos tinklalapis
Ispanų dialektų žodynai Archyvuota kopija 2009-06-19 iš Wayback Machine projekto.

[viva18-1] El español: una lengua viva – Informe 2020 (PDF) (Report). Instituto Cervantes. 2020. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2020-02-18. Nuoroda tikrinta 2020-12-14.

[1]