Kovo 6
Išvaizda
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vasario – Kovas – Bal | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | ||||
4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 |
2024 |
Kovo 6 yra 65-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 66-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 300 dienų.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gana – Nepriklausomybės diena.
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gerasimas – Norvilas – Raminta – Rozina – Rožė
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1706 m:
- Valkininkų mūšis
- Švedų kariuomenė užėmė Vilnių.
- 2002 m. – Vilniuje su oficialiu vizitu lankėsi Suomijos prezidentė Tarja Halonen (Tarja Halonen).
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1773 m. – Juozas Godlevskis, 1831 m. sukilėlių kariuomenės brigados generolas, teisininkas, politikas, Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės seimų narys, Garliavos įkūrėjas (m. 1867 m.).
- 1840 m. – Aleksandra Olsufjevaitė-Zubovienė, Vladimiro, Olgos ir Dmitrijaus Zubovų motina, visuomenės veikėja (m. 1913 m.).
- 1867 m. – Kazys Barysas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (m. 1922 m.).
- 1878 m. – Juozas Jagminas, Lietuvos karinis veikėjas, karo gydytojas, pulkininkas (m. 1958 m.).
- 1901 m. – Mykolas Liuberskis, chorvedys ir vargonininkas (m. 1971 m.).
- 1918 m. – Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lietuvos karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas (m. 1957 m.).
- 1920 m. – Julius Viktoras Kaupas, Lietuvos rašytojas, urbanistinės pasakos pradininkas lietuvių literatūroje, eseistas, literatūros kritikas (m. 1964 m.).
- 1924 m. – Viktoras Danilevičius, Lietuvos agronomas, dirvožemininkas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2002 m.).
- 1925 m. – Vytautas Bačėnas, lietuvių grafikas (m. 2010 m.).
- 1928 m.:
- Algirdas Ferensas, LTSR politinis veikėjas, inžinierius. Nuo 1967 m. LKP CK narys. 1977–1989 m. vadovavo LTSR profsąjungų Centro tarybai (m. 1994 m.).
- Jadvyga Petkevičienė, Lietuvos antisovietinės rezistencijos dalyvė, pokariu buvusi partizanė, Sąjūdžio Šiaulių skyriaus aktyvistė, viena iš pasirašiusiųjų 45 pabaltijiečių memorandumą (m. 2015 m.).
- 1929 m. – Konstantinas Jakovlevas-Mateckis, Lietuvos inžinierius architektas (m. 2021 m.).
- 1933 m. – Henrikas Algis Čigriejus, Lietuvos rašytojas.
- 1939 m. – Jonas Strielkūnas, Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas (m. 2010 m.).
- 1941 m. – Petras Januška, choro dirigentas ir pedagogas (m. 2013 m.)
- 1942 m. – Saulius Vengris, lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras.
- 1944 m.:
- Algirdas Kurcikevičius, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Elena Žilinskienė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Milda Dugniūtė-Aušrienė, pedagogė, Klaipėdos visuomenininkė (m. 2020 m.).
- 1949 m. – Vytautas Abaris, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1950 m. – Giedrutis Klimkevičius, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1951 m. – Audrius Rudys, ekonomistas, ekonomikos daktaras, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis veikėjas.
- 1953 m. – Valdas Dumbliauskas, gydytojas ortopedas traumatologas, Alytaus miesto savivaldybės politikas.
- 1958 m.:
- Ramutė Ruškytė, teisininkė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LR KT) teisėja.
- Vytautas Stalmokas, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1959 m. – Irena Bakanauskienė, Lietuvos vadybos teoretikė, socialinių mokslų daktarė.
- 1960 m. – Giedrius Šiukščius, Lietuvos dailininkas dizaineris.
- 1961 m. – Jonas Vaiškūnas, Lietuvos etnoastronomas, fizikas, muziejininkas. Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotojas, Aukštaitijos Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas.
- 1963 m. – Lijana Simonaitytė, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1969 m. – Oskaras Koršunovas, režisierius, dramaturgas, scenografas, choreografas, OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, LMTA pedagogas, festivalio „Sirenos“ tarybos vadovas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1862 m. – Vincentas Dmachauskas, Lietuvos tapytojas, scenografas, lietuvių romantinio peizažo pradininkas (g. 1805 m.).
- 1942 m. – Vincas Asevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1896 m.).
- 1973 m.:
- Feliksas Bartkus, Romos katalikų kunigas, prelatas, Vilkaviškio kunigų seminarijos rektorius, teologijos mokslų daktaras ir publicistas (g. 1894 m.).
- Vaclovas Muraška, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1914 m.).
- 1984 m. – Vytautas Filipavičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1919 m.).
- 1988 m. – Marija Sasnauskienė, choro dirigentė ir pedagogė (g. 1920 m.).
- 1999 m. – Vytautas Ilgūnas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1912 m.).
- 2004 m. – Jonas Tatoris, Lietuvos menotyrininkas, architektūros istorikas (g. 1925 m.).
- 2005 m. – Algirdas Nagelė, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras (g. 1933 m.).
- 2009 m. – Leontijus Motiejūnas, Lietuvos epidemiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1925 m.).
- 2024 m. – Rimas Tuminas, Lietuvos teatro režisierius ir pedagogas (g. 1952 m.).[1]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1521 – Ferdinandas Magelanas atrado Guamo salą.
- 1997 – Pablo Pikaso paveikslas Tête de Femme pavogtas iš Londono galerijos.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 973 m. – Henrikas II Šventasis, 1002–1014 m. Rytų frankų (Teutonų karalystės) karalius, 1014–1024 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 995–1004 m. ir 1009–1017 m. Bavarijos hercogas Henrikas IV (m. 1024 m.).
- 1405 m. – Jonas II, Astūrijos princas, nuo 1405 m. kovo 6 d. iki 1406 m. gruodžio 25 d. Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1406 m. gruodžio 25 d. iki mirties (m. 1454 m.).
- 1475 m. – Mikelandželas Buonarotis, renesanso dailininkas, skulptorius, architektas ir poetas. Mikelandželas paliko aibę šedevrų, kurie žavi žiūrovus jau daugiau kaip keturis šimtmečius. Jo kūryba stipriai veikė tolimesnį Europos tapybos ir skulptūros vystimąsi (m. 1564 m.).
- 1492 m. – Juan Luis Vives, ispanų filosofas ir pedagogas, humanistas, teisininkas (m. 1540 m.).
- 1836 m. – Josipas Stritaras, slovėnų rašytojas, poetas ir kritikas. Jo kūrybą priskiriame laikotarpiui tarp romantizmo ir realizmo.
- 1838 m. – Simonas Vinaveris, Lenkijos šachmatininkas, 1883-aisiais laimėjęs Vokietijos šachmatų čempionatą (m. 1920 m.).
- 1882 m. – Francis Burrall Hoffman, amerikiečių architektas (m. 1980 m.).
- 1911 m. – Ronaldas Vilsonas Reiganas, 40-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1981–1989 metais) ir 33-asis Kalifornijos gubernatorius (1967–1975 metais) (m. 2004 m.).
- 1927 m. – Gabriel José de la Concordia García Márquez, Kolumbijos rašytojas prozaikas, žurnalistas, leidėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1982 m.) (m. 2014 m.).
- 1932 m. – Danuta Jaskanis, Lenkijos archeologė.
- 1936 m. – Choummaly Sayasone, Laoso prezidentas ir komunistinės Laoso liaudies revoliucijos partijos vadovas. Šalies prezidento pareigas Sayasone eina nuo 2006 m. birželio 8 d.
- 1937 m. – Valentina Vladimirovna Tereškova, Tarybų Sąjungos kosmonautė ir parašiutininkė. Pirmoji pasaulyje moteris skridusi į kosmosą. Ji sėkmingai 1963 m. birželio 16–19 dienomis įvykdė trijų dienų orbitinį skrydį tarybiniu kosminiu laivu Vostok 6. Skrydžio metu buvo tiriama nesvarumo būklė.
- 1939 m. – Peteris Glocas, politologas, Vokietijos politinis veikėjas (m. 2005 m.).
- 1946 m. – Deividas Gilmoras, anglų gitaristas ir vokalistas, kompozitorius, progresyviojo roko grupės Pink Floyd narys. Po Roger Waters išėjimo iš grupės 1985 m., David Gilmour užėmė grupės lyderio poziciją.
- 1968 m. – Oktay Mahmuti, krepšinio treneris, treniruojantis Trevizo „Benetton“ klubą.
- 1972 m. – Šakilas Onilas, garsus JAV krepšininkas, daugkartinis NBA čempionas, buvęs Svajonių komandos narys. Vienas brangiausiai apmokamų pasaulio krepšininkų.
- 1977 m.:
- Ernesto D'Alessio, Meksikos aktorius ir dainininkas.
- Giorgos Karagounis, futbolininkas, Graikijos rinktinės ir Panathinaikos klubo saugas.
- Lars „Leari“ Ljungberg, groja bosine gitara švedų glamroko grupėje The Ark, kurią 1991 metais įkūrė kartu su draugais.
- 1979 m. – Timas Hovardas, JAV futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis Liverpulio „Everton“ klube. Taip pat yra nuolatinis JAV futbolo rinktinės narys, pagrindinis vartininkas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1531 m. – Pedro Arias de Ávila, ispanų konkistadoras, karys, valdininkas (g. 1440 m.).
- 1900 m. – Gottlieb Wilhelm Daimler, vokiečių inžinierius, konstruktorius bei pramonininkas. G. Daimler sukūrė pirmąjį automobilį (g. 1834 m.).
- 1937 m. – Rudolfas Otas, vokiečių liuteronų teologas, lyginamosios religijotyros specialistas (g. 1869 m.).
- 1986 m. – Georgia O'Keeffe, Jungtinių Valstijų menininkė, garsiausia savo paveikslais. Tapytoja savo paveiksluose naudojo tiek abstrakčius, tiek ir konkrečius elementus. Konkretūs elementai galėjo būti atpažinti, kaip antai, nupieštos gėlės, akmenys, gyvūnų kaulai, peizažai. Abstraktūs tapytojos paveikslų elementai – spalvos ir formos nesudarė jokio realaus daikto (g. 1887 m.).
- 1992 m. – Laimduotas Ceplytis, latvių kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- 2001 m. – Mario Covas, brazilų politikas (g. 1930 m.).
- 2007 m. – Jean Baudrillard, prancūzų kultūrologas, filosofas, politikos komentatorius ir fotografas. Jo darbai siejami su postmodernizmo ir poststruktūralizmo tendencijomis (g. 1929 m.).
- 2018 m. – John Sulston, Nobelio premijos laureatas, žmogaus genomo tyrinėtojas, britas (g. 1942 m.).
- ↑ Mirė Lietuvos teatro režisierius Rimas Tuminas. LRT. 2024-03-06. Nuoroda tikrinta 2024-03-06.