(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Kuturiai (Tauragė) – Vikipedija Pereiti prie turinio

Kuturiai (Tauragė)

Koordinatės: 55°21′32″š. pl. 22°12′36″r. ilg. / 55.359°š. pl. 22.210°r. ilg. / 55.359; 22.210 (Kuturiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kuturiai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Kuturiai
Kuturiai
55°21′32″š. pl. 22°12′36″r. ilg. / 55.359°š. pl. 22.210°r. ilg. / 55.359; 22.210 (Kuturiai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Tauragės rajono savivaldybės vėliava Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija Mažonų seniūnija
Gyventojų (2011) 1
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kuturiaĩ
Kilmininkas: Kuturių̃
Naudininkas: Kuturiáms
Galininkas: Kùturius
Įnagininkas: Kuturiaĩs
Vietininkas: Kuturiuosè

Kuturiai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, 2 km į pietvakarius nuo Pagramančio, Pagramančio regioniniame parke, prie Akmenos ir Jūros upių santakos. Stūkso Kuturių piliakalnis. Kuturiai yra trikampyje tarp Jūros ir jos intako Akmenos.

Kad žmonės čia gyvena seniai, liudija 1,5 km nuo Jūros kranto dunksantis piliakalnis. Kaimas minimas 1561 m. šaltinyje, kuriame dar vadinamas senuoju vardu – Akmena. Nors tuomet jame gyveno trys Mileikaičiai, daugiausia žemės, net tris valakus, valdė Jonas Kuturaitis. Pastarasis asmenvardis davė vardą kaimui.

XVI a. Kuturiai priklausė vienam šeimininkui, tačiau ilgainiui pateko į privataus Ringių dvaro valdas. 1902 m. minimas ir Kuturių palivarkas, kurį greičiausiai įkūrė vietos dvarininkai Volmeriai.

1923 m. kaime surašyti 23 ūkiai, juose gyveno 123 sodiečiai. Apie 1929 metus Kuturiuose susibūrė dūdų orkestras. Sovietmečiu – sąmoningo kaimų tuštinimo laikais – Kuturiai, galima sakyti, sunyko. Dabar čia stovi tik viena sodyba.

Per Kuturius Jūros pakrantėmis driekiasi 19401941 m. sovietinės kariuomenės statytos, gynybai nuo Vokietijos skirtos įtvirtinimų sistemos linija. Tuomet lygiagrečiai Sovietų Sąjungos sienos išrikiuota šimtai betoninių dotų. Jūros pakrantėse niūkso maždaug keturiasdešimt įvairių fortifikacinių statinių. Visi jie liko nebaigti, 1941-ųjų birželį kovose nebuvo naudojami, tačiau įdomūs kaip karinės inžinerijos paminklai. Kuturiuose turėjo būti įrengtas visas gynybinis mazgas, čia net veikė akmenų skaldykla.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8]
97 123 104 79 55 2 2 1
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.