(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Maisiejūnai – Vikipedija Pereiti prie turinio

Maisiejūnai

Koordinatės: 54°48′14″š. pl. 24°15′54″r. ilg. / 54.804°š. pl. 24.265°r. ilg. / 54.804; 24.265 (Maisiejūnai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maisiejūnai
{{#if:280px
Vaizdas nuo piliakalnio
Maisiejūnai
Maisiejūnai
54°48′14″š. pl. 24°15′54″r. ilg. / 54.804°š. pl. 24.265°r. ilg. / 54.804; 24.265 (Maisiejūnai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybės vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija Kruonio seniūnija
Gyventojų (2021) 9
Vikiteka Maisiejūnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Maisiejū́nai
Kilmininkas: Maisiejū́nų
Naudininkas: Maisiejū́nams
Galininkas: Maisiejū́nus
Įnagininkas: Maisiejū́nais
Vietininkas: Maisiejū́nuose

Maisiejūnai – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybės vakaruose, 1 km į vakarus nuo Tadaravos, Strėvos kairiajame krante, prie upės žiočių. Stūkso Maisiejūnų piliakalnis, aptikti Maisiejūnų pilkapiai. Į vakarus nuo kaimo veikia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Liaudies etimologija mena, kad šiose vietose gyvenęs gobšuolis bajoras Maisiejūnas, turtingiausias Kruonio apylinkėse, turėjęs dvaro rūmus iš balto mūro, parko alėjas su didingomis skulptūromis ir labai daug aukso. Tačiau jis nenorėjo dalintis savo turtais su niekuo – net žmonos ir vaikų nenorėjo turėti. Pamatęs, kad ima semti, sveikata jau nebe ta, ir supratęs, kad pinigų niekam negalėsiąs perduoti, jis nusprendė auksą užkasti. Įsakė kalviui Jurkui pagaminti didžiulę metalo dėžę, kurią į dvarą atitempė visas pulkas vyrų. Maisiejūnas į skrynią sukrovė visą auksą ir jo dirbinius, vos betilpo. Tuomet įsakė tą skrynią užkasti po žeme, ir nors Dzikus (drūčiausias iš vyrų) perspėjo, kad gilios duobės negalima iškasti dėl vandeningos dirvos, tačiau bajoras vis tiek liepė užkasti tą dėžę. Vyrai užkasė, tačiau Maisiejūnas vis tiek neatgavo ramybės – jam buvo neramu, kad kas neiškastų tos skrynios, todėl jis liepė visos apylinkės gyventojams (vyrams, moterims ir vaikams) sunešti ir supilti žemę ant tos vietos, kur užkastas auksas. Greta dvaro rūmų iškilo aukštas status kalnas, aplaistytas žmonių prakaitu ir ašaromis. Ir vėl bajorui buvo neramu, todėl jis liepė nuo ano Strėvos kranto atridenti apsamanojusį didelį akmenį ir užtraukti ant supilto kalno viršūnės. Ir tada Maisiejūnas užkeikė auksą, kad kuo giliau kas nors kals skylę į akmenį norėdamas pasiekti auksą, tuo labiau gilyn ners bajoro auksas.[2]

Bajoras mirė visų užmirštas ir paniekintas. Sakoma, kad jo aukso dėžė virtusi dvokiančia puvena. Žmonių supiltas kalnas imtas vadinti Maisiejūno piliakalniu.

XX a. dalis kaimo buvo iškeldinta statant Kauno ir Kruonio vandens jėgaines.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11]
101 110 93 60 48 6 2 6 9
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Jonas Laurinavičius. „Gobšuolio auksas. Kaišiadorių krašto padavimai“. – Kaišiadorys, 1990.
  3. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. MaisiejūnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 494 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.