Mariner 7
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mariner 7 | |
| |
| Organizacija: | NASA |
| Šalis: |  JAV
|
| NSSDC ID: | 1969-030A |
| Programa: | Mariner programa |
| Misijos tikslas: | Marsas |
| Misijos tipas: | praskriejimas |
| Paleidimo data: | 1969 m. kovo 27 d. 22:22:01 UTC |
| Paleidimo vieta: | Cape Canaveral, JAV |
| Paleidimo įrenginys: | nešančioji raketa Atlas-Centaur |
| Masė: | 411,8 kg |
| Misijos rezultatas: | sėkminga |
| Ankstesnė misija: | Mariner 6 |
| Velesnė misija: | Mariner 8 |
Mariner 7 ir „Mariner 6“ – dviguba JAV Mariner programos 1969 m. atlikta misija į Marsą, planetos tyrinėjimui ją praskrendant. Pagrindiniai misijos tikslai – tirti Marso paviršių ir atmosferą, sukuriant pagrindą ateities tyrinėjimams, dalinai susijusiems su nežemiškos formos gyvybės paieška, išbandyti ir pagal gautus tyrimų rezultatus vystyti technologijas ateities misijoms į Marsą ir kitiems ilgalaikiams skrydžiams. Abiejuose kosminiuose aparatuose buvo sumontuotos plačiakampės ir siaurakampės televizijos kameros, infraraudonųjų spindulių spektroskopai ir radiometrai bei ultravioletinių spindulių spektroskopai. Abiem aparatais tirta tik planetos aplinka, ir jokių tyrimų skrydžio metu nebuvo atliekama.
„Mariner 6“ ir „Mariner 7“ misijų kosminis aparatas, jo sistemos buvo identiškos.
Skrydis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš Kenedžio kosminių tyrimų centro „Mariner 7“ paleistas 1969 m. kovo 27 d. 22:22:01 UTC, praėjus 31 parai po jo „dvynio“ „Mariner 6“ paleidimo. 1969 m. balandžio 8 d. įvykdyta kurso korekcija, 7,6 sekundes naudojant raketinį kurą. Gegužės 8 d., kaip ir „Mariner 6“ skrydžio metu, sutriko pozicijos nustatymo sistema. Liepos 31 d. pradėjo dingti iš „Mariner 7“ siunčiami telemetrijos duomenys, kosminiam aparatui nusiųsta komanda naudoti žemo jautrumo bekryptę anteną. Vėliau vėl sėkmingai įjungta aukšto jautrumo kryptinė antena, ryšys palaikomas sėkmingai.
Rugpjūčio 2 d. 09:32:33 UTC pradėta aktyviojo veikimo fazė, pradėtas Marso fotografavimas naudojant siaurakampę kamerą. Per kitas 57 valandas, baigiant likus maždaug 5 val. skrydžiui iki artimiausio Marsui trajektorijos taško, buvo padarytos ir perduotos 93 Marso nuotraukos.
Kosminiam aparatui nusiunčiama kurso koregavimo komanda, kad šis praskrietų piečiau nei planuoja ir nufotografuotų bei surinktų daugiau mokslinių duomenų Saulės apšviečiamoje Marso pusėje. Duomenys, surinkti neapšviestoje Marso pusėje, buvo tiesiogiai perduodami į Žemę, baiminantis kad skaitmeniniame įrašymo įrenginyje nebeliks vietos duomenims iš apšviestosios Marso pusės išsaugoti. Artimiausią Marsui trajektorijos tašką „Mariner 7“ pasiekė rugpjūčio 5 d. 05:00:49 UTC, 3430 km virš Marso paviršiaus. Tuo momentu, kuomet „Mariner 7“ buvo arčiausiai Marso paviršiaus, nufotografuoti 33 vaizdai. Po to, praėjus 19 min., kosminis aparatas „pasislėpė“ už planetos ir maždaug po 30 min. „išniro“.
Per sekančias keletą dienų visi surinkti moksliniai duomenys ir nuotraukos buvo perduodamos į Žemę. Kosminis aparatas perjungtas iš tyrimų į skrydžio režimą, kurio metu buvo atlikinėjami telekomunikacijos testai, fotografuojamos žvaigždės, Paukščių tako ir kometos 1969-B aplinkos ultravioletinio spinduliavimo tyrimai.
Misijos moksliniai rezultatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš viso „Mariner 6“ ir „Mariner 7“ misijų metu buvo gauta 800 milijonų bitų informacijos. „Mariner 7“ į Žemę perdavė 93 Marso nuotraukas darytas iš toli ir 33 artimas nuotraukas. Artimose nuotraukose užfiksuota 20 % Marso paviršiaus. Kosminio aparato įranga išmatavo Marso atmosferos ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių emisiją bei radijo bangų refrakciją. Nustatyta kad pietų ašigalio „kepurė“ sudaryta daugiausia iš anglies dioksido. Apskaičiuota, kad atmosferos slėgis gali būti tarp 6-7 milibarų. Radijo bangų tyrimais patikslinta Marso masė, spindulys ir forma.
| |||||