Maurai

Maurų rūbų rekonstrukcija

Maurai – bendras Šiaurės Afrikoje gyvenančių klajoklių berberų, kuriuos VII a. islamizavo arabai, pavadinimas. Po to maurai dalyvavo arabams užkariaujant Iberijos pusiasalį. Vėliau maurais vadinta musulmonų tauta, viduramžiais gyvenusi dabartinės Ispanijos teritorijoje (Al Andalusijoje). Tautos pavadinimas kildinamas nuo Romos provincijos Mauretanijos ar Mauritanijos karalystės. Maurai yra maišytos ispanų, arabų ir berberų kilmės. Tarp XI a. ir XVII a. buvo priversti persikelti į Šiaurės Afriką, daugiausiai dabartinį Maroką.

1911 m. Encyclopædia Britannica maurus apibūdina kaip protingus, mandagius ir neretai raštingus, nors tuo pat metu ganėtinai žiaurius ir kerštingus. Tai buvo grėsmingiausi piratai visoje Viduržemio jūroje. Tarp jų klestėjo vergovė. Encyclopædia Britannica taip pat rašo jog yra paplitusi klaidinga nuomonė jog maurai juodaodžiai. Iš tiesų tai baltaodžių rasė juodais plaukais bei akimis, nors oda dažnai daug patamsėjusi nuo saulės. Maurai taip pat apibūdinami kaip labai atsidavę savo islamiškam tikėjimui.

Benedikto XVI herbas kuriame blazonuojama „mauro galva“

Mauro galva pasitaiko herbuose, tai vienas hieraldikos elementų. Šio elemento tiksli kilmė ir reikšmė nėra labai aiškūs.

Istorija

Maurai į Ispaniją ir Portugaliją atkeliavo iš Maroko. Ferdinando ir Izabelės kariuomenė Ispanijoje įveikė maurus, tačiau buvo pasirašyta taikos sutartis ir Ispanijoje gyveno ir katalikų, ir musulmonų. Tačiau krikščionys per prievartą pakrikštijo visus maurus. Dar ir dabar Ispanijoje švenčiama diena, kai ispanai nugalėjo maurus. Taip pat maurai buvo atkeliavę ir į Korsiką, Sardiniją bei Algarvę, kurių simbolis yra mauras apsirišęs juosta. Tai yra ir Ispanijos regiono Aragono simbolis.

Maurų palikimas

Iki šių dienų yra išlikę tokie maurų pastatai, kaip Alhambra, Maurų rūmai Sevilijoje. Pastatai garsėja musulmonišku spalvingumu ir stiliumi.