Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
- Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
56°03′31″š. pl. 21°34′09″r. ilg. / 56.058744°š. pl. 21.569084°r. ilg.
Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Telšių |
Dekanatas | Palangos |
Savivaldybė | Kretingos rajonas |
Gyvenvietė | Salantai |
Adresas | S. Dariaus ir S. Girėno g. 10 |
Statybinė medžiaga | plytų mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1911 m. |
Stilius | neogotika |
Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (valstybės saugoma kultūros vertybė 30631) stovi Salantuose, Salanto (Minijos dešiniojo intako) kairiajame krante.
Parapijoje veikia Gargždelės šv. Barboros koplyčia ir [[Žvainių Gaidžio koplyčia].
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skilandžiuose (taip XVII a. pirmojoje pusėje buvo vadinami Salantai) 1630 m. Zigmanto Vazos arklininkas Mikalojus Pasamovskis pastatė bažnyčią. Jai dovanoti Ablingos, Laigių, Ližių kaimai. Vyskupas Merkelis Giedraitis įkūrė parapiją. 1667 m. paskirtas sklypas mokyklai.
1724 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (veikė iki XIX a. pabaigos). Ji buvo su gotiškų proporcijų penkiasiene apside ir bokšteliu. 1902 m. patvirtintas architekto Karlo Eduardo Strandmano mūrinės bažnyčios projektas. Ji pastatyta 1906–1911 m. Statyba rūpinosi draudžiamos lietuviškos spaudos bendradarbis, klebonas Pranciškus Urbonavičius (1868–1941, palaidotas šventoriuje). Darbus prižiūrėjo architektas Nikolajus Andrejevas.
1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrius. Salantų klebonas Pranciškus Šatkus (1901–1986, palaidotas šventoriuje), 1945–1954 m. Sibiro tremtinys, 1963–1973 m. bažnyčią išdažė.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, su trisiene apside, dvibokštė. Navų ir transepto sandūroje kyšo bokštelis. Vidus 3 navų, dengtų kryžminiais skliautais. Yra 5 mediniai altoriai.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Bažnyčios vidus
-
Bažnyčios vaizdas iš pietų pusės
-
Kunigo dr. Kazimiero Genio (1866–1952) kapas
-
Sibiro kankinio kunigo Kazimiero Olšausko (1911–1954) atminimo kryžius
-
Tremtinio kunigo Bruno Bagužo kapas (1920–2008) kapas
-
Tremtinio kunigo Prano Šatkaus (1901–1986) kapas
-
Kunigo Teodoro Benediktavičiaus (1882–1944) kapas
-
Bažnyčios statytojo, prelato Pranciškaus Urbonavičiaus (1868–1941) kapas
-
Prelato Antano Simaičio (1887–1959) kapas
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės: Salantų bažnyčiai – 100 metų: straipsnių rinkinys (sud. Povilas Šverebas). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – ISBN 978-609-447-016-5
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Parapijos istorija Archyvuota kopija 2007-07-26 iš Wayback Machine projekto.
- „Salantų bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-18.