Satyrai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Satyrai – pusiau žmonės, pusiau ožiai, gamtos dvasios graikų mitologijoje. Kartais laikomi vaisingumo demonais. Satyrai gyveno miškuose ir kalnuose. Kartu su silenais buvo Dioniso bei Pano palydovai.

Girių ir kalnų dvasia senovės graikų mitologijoje. Dažnai vaizduojamas kaip gašlus ir gerti mėgstąs padaras ožio kojomis, ragais ir uodega.

Aprašymas

Satyras (architektūrinė detalė iš Zvingerio rūmų Drezdene)

Satyrai turi žmogaus liemenį ir galvą, tačiau su ragais, ožio kojomis ir uodega, kūnas padengtas kailiu, turi ilgą barzdą. Satyrai yra griaunamos ir pavojingos prigimties, tačiau drovūs ir bailūs. Jų begalinį vaisingumą simbolizuoja falas. Satyrai greitai įsimyli, įžūlūs ir kvailiojantys. Mituose persekioja nimfas ir menades. Jie mielai išgeria, mėgsta vyną, linksmybes, moteris ir vyrus. Klajoja su muzika, dažnai šokdami su nimfomis ar jas persekiodami, keldami siaubą vyrams. Yra labai muzikalūs, groja dūdelėmis, cimbolais, kastanjetėmis, dūdmaišiais. Turi specialų šokį – Sikinis. Satyrai yra instinktyviai pasiruošę bet kokiam fiziniam malonumui.

Satyrai yra mirtingi, minima mitiniame Indijos kare, kai į Indiją surengė kampaniją Dionisas. Taip pat minima istorija apie Marsijo žūtį.

Marsijas

Garsus mitas apie satyrą Marsiją, kuris išdrįso varžytis su Apolonu. Tačiau pralaimėjo muzikinę dvikovą ir buvo žiauriai nubaustas.