(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Sporofitas – Vikipedija Pereiti prie turinio

Sporofitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Samanos Tortula muralis sporogonai, išaugę iš gametofito
Sėklinių augalų visas augalas, išskyrus žiedadulkes ir sėklapradį, yra sporofitas

Sporofitas – diploidinis individas, išsivystantis iš zigotos ir subrandinantis sporаs, dviejų kartų augalų ir kai kurių dumblių vystymesi. Šių kartų individai paprastai yra skirtingos sandaros ir visada skirtingai dauginasi.[1]

Gametofito gametos susilieja į diploidinę zigotą, iš kurios aukštesniuosiuose augaluose išsivysto daugialąstis sporofito gemalas, o iš jo išauga augalas sporofitas. Tam tikroms sporofito ląstelėms pasidalijus mejozės būdu (tai paprastai vyksta sporangėse) susidaro haploidinės sporos, iš kurių vystosi haploidiniai gametofitai.

Daugelyje augalų (pataisai, paparčiai, plikasėkliai, gaubtasėkliai) sporangės būna dvejopos – makrosporangės ir mikrosporangės. Makrosporangėse vystosi makrosporos, iš kurių išsivysto moteriški gametofitai, o mikrosporangėse – mikrosporos, iš kurių išsivysto vyriškieji gametofitai.

Įvairių augalų sporofitai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Samanos. Samanų sporofitai yra nesavarankiški individai, susidarantys samanos gniužulo viršutinėje dalyje. Tuo tarpu gametofitas ir yra visiems žinoma žalia samana. Samanų sporofitas (sporogonas) dažnai yra bechlorofilis ir maitinasi iš gametofito gaunamomis medžiagomis. Jam subręsti reikia maždaug pusės metų. Sporofito kūną sudaro stiebas ir kapsulė.
  • Sporiniai induočiai. Jų sporofitai ir gametofitai yra atskirai augantys individai. Vyraujanti karta yra žoliniai sporofitai. Apsivaisinus jų gametofituose (polaiškiuose) susidariusioms gametoms polaiškyje susiformuoja sporofitas, kuris yra daugiametis savarankiškas individas. Įvairių sporinių induočių skyrių sporofito sandara: Pataisūnų sporofitą sudaro: strobilas, ortotropiniai bei pliagiotropiniai stiebai, šoninės šaknys

Asiūklūnų sporofitą sudaro: strobilas bambliai, tarpubambliai, šoninės šaknys bei šakniastiebiai

Šertvūnų sporofitą sudaro: lapalakštis, rachis, žvyneliai, lapkotis, šakniastiebis bei pridėtinės šaknys[2]

  • Plikasėkliai. Jų sporofitai yra savarankiški augalai, o gametofitai – nesavarankiški. Vyriškas gametofitas susidaro žiedadulkėje, o moteriškas – sėklapradyje.
  • Gaubtasėkliai. Panašūs į plikasėklius, tačiau jų gametofitai yra dar labiau redukuoti, negu plikasėklių, jie sudaryti dar iš mažesnio ląstelių skaičiaus.
  1. Sporofitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.