Tanbūras
Tanbūras arba tambūras (pers. تنبور = tanbūr, arab. طنبور = ṭanbūr, uzb. tanbur) – Azijos tautų muzikos instrumentas – gnaibomasis chordofonas (liutnia). Tradiciškai paplitęs Viduriniuose Rytuose, Centrinėje Azijoje (groja persai, kurdai, puštūnai, uzbekai, avarai, tadžikai, turkai, uigūrai ir kt.). Instrumentas perpjautos kriaušės formos, ilgu laibu kakleliu (su 10–24 dalmenimis). Bendras instrumento ilgis 110–130 cm.[1] Turi 2–3 sudvejintas arba sutrejintas stygas (derinamos unisonu, kvarta, kvinta, oktava). Skambinama pirštais arba plektru.
Didysis turkų tanbūras turi pusiau apskritą korpusą, labai ilgą kaklelį su daugybe (iki 48) dalmenų, 6–9 stygas. Skambinama vėžlio kiauto plektru. Afganistano tanbūro rezonatorius – vientiso medžio arba moliūgo, dekoruotas, turi 6 plieno stygas.[2]
Tanbūras – senovinis instrumentas. Jo pirmtakais skambinta jau senovės Mesopotamijoje (nuo 3 tūkstm. pr. m. e.),[3] Persijoje žinomas bent nuo Partų ir Sasanidų laikų.[4]
Iš tanbūro išsivystė įvairios regioninės ilgakaklės liutnios: graikų buzukis, turkų sazas, Vidurinės Azijos dutaras, persų setaras, indų tampūra, Balkanų tambūra ir tamburica.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Танбур,Большая советская энциклопедия, T. XV (Струнино—Тихорецк). – Москва: Советская энциклопедия, 1976
- ↑ Eirimas Velička. Tanbūras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Scheherezade Qassim Hassan; Morris, R. Conway; Baily, John; During, Jean (2001). „Tanbūr“. In: Sadie, Stanley; Tyrrell, John (eds.). The New Grove Dictionary of Music and Musicians. Vol. xxv (2nd ed.). London: Macmillan. pp. 61–62.
- ↑ Jean During, Spirit of Sounds : The Unique Art of Ostad Elahi (1895–1974), ASSOCIATED UNIVERSITY PRESS.
- ↑ ṭanbūr. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.