Užpaliai
- Kitos reikšmės – Užpaliai (reikšmės).
Užpaliai | ||
---|---|---|
55°38′10″š. pl. 25°34′55″r. ilg. / 55.636°š. pl. 25.582°r. ilg. | ||
Apskritis | Utenos apskritis | |
Savivaldybė | Utenos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Užpalių seniūnija | |
Gyventojų | 630 | |
Vikiteka | Užpaliai | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Ушполь[2], Ушполе[3] |
Užpaliai – miestelis Utenos rajono savivaldybės šiaurėje, abipus Šventosios upės. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Aukštuolių, Centro, Užtiltės). Stovi Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1898 m.; šalia jos stovi paminklas Šv. Florijonui), Užpalių Šv. Nikolajaus cerkvė (nuo 1872 m.; su varpine), veikia Užpalių gimnazija, biblioteka, paštas (LT-28033), Užpalių Vytauto Didžiojo tiltas (1930 m.), išlikę kai kurie dvaro pastatų ansamblio (XIX a.) pastatai, vandens malūnas. Veikia „Dausuvos“ muziejus, Viktorijos Jovarienės važiuoklių ir pakinktų muziejus. Miestelis garsus linininkystės tradicijomis. Gamtos paminklai – Krokulės šaltinis, Konglomerato atodanga. Stūkso du Užpalių akmenys su „dubeniu“. Apylinkėse stūkso Užpalių piliakalnis ir Šeimyniškių piliakalnis.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelio vardas kilęs nuo žodžių junginio už palių (už pelkių, tyrulių). Kiti pasakoja, kad prie upės gyvenusius žmones dažnai užpuldavę.[4]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą Užpaliai yra paminėti Mindaugo 1261 m. dokumente.[5]
Spėjama, kad iš pradžių Užpaliai (minimi nuo XIV a.) galėjo būti kitur, maždaug už 3 km, prie Šeimyniškių piliakalnio. Čia stovėjo Užpalių pilis, buvusi lietuvių žemių šiaurės vakariniame pakraštyje. Teodoras Narbutas teigia, kad 1233 m. Užpaliuose vyko kautynės tarp Livonijos ordino ir kunigaikščio Rimgaudo, kurias laimėjo lietuviai. Pilies kalavijuočiai neužėmė, tačiau ji buvo sugriauta 1433 m., kai ordinas nuniokojo apylinkes vykstant Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio kovoms. Po to gyvenvietė pamažu persikėlė į dabartinę vietą.
Užpalių dvaras priklausė valstybiniams dvarams. 1529 m. minimas miestelis. Vėliau miestelį valdė Kristinas Astikas (pasirašęs Torūnės, Horodlės, Melno taikas), paskui – Sapiegos, Radvilos. 1522 m. minima Užpalių bažnyčia. 1792 m. pradžioje Užpaliai įkūrė savivaldą, vasario 25 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. Tačiau po kelių mėnesių įsigalėjus reformų priešininkams, palaikomiems Rusijos, savivalda ir herbas panaikinti. 1831 m. vietos gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime. Po 1863 m. sukilimo miestelis smarkiai nusiaubtas. XIX a. pabaigoje Užpaliai buvo Vilkmergės apskrities miestelis, valsčiaus centras.[6]
Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Liūto partizanų rinktinės partizanai.
1945 m. įkurta biblioteka. 1967 m. buvo išasfaltuotas miestelio centras, pastatyta autobusų stotelė, vaikų lopšelis-darželis, erdvūs vidurinės mokyklos rūmai, seniūnijos pastatas, nauja ambulatorija, kooperatyvo parduotuvė.[5]
1998 m. patvirtintas naujasis Užpalių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1569 m. | Užpalių seniūnijos centras | ? |
1861–1915 m. | Užpalių valsčiaus centras | Vilkmergės apskritis |
1919–1950 m. | Utenos apskritis | |
1950–1959 m. | Užpalių apylinkės centras | Dusetų rajonas |
1959–1995 m. | Utenos rajonas | |
1995– | Užpalių seniūnijos centras | Utenos rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m. | ||||||||
1885 m.*[3] | 1902 m.*[2] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1983 m.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 357 | 860 | 1 519 | 725 | 702 | 832 | 781 | ||
1987 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | - | ||
799 | 826 | 877 | 758 | 630 | - | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Julius Gintautas Indrašius (g. 1937), pulkininkas, buvęs Šiaulių ir Kauno autoinspekcijų viršininkas
- Vytautas Indrašius (g. 1943), rašytojas, kraštotyrininkas
- Pranas Jodelė (1871–1955), chemikas VD universiteto profesorius, nuo 1930 m. – rektorius
- Vytautas Maželis, (1914–2008), teisininkas, fotografas
- Antanas Namikas (1887–1980), archeologas, pedagogas, kraštotyrininkas
- Juozas Namikas (1904–1940), karo lakūnas, aviacijos majoras
- Kazys Pakštas (1893–1960), geografas
- Balys Tarvydas (1897–1980), istorikas, archeologas, pedagogas
- Povilas Vaitonis (1911–1983), šachmatininkas
- Antanas Žvironas (1899–1954) fizikas, politikas.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Seniūnija
-
Miestelio centras
-
Vaizdas atvažiuojant nuo Utenos
-
Cerkvė
-
Knygnešio Juozo Baranausko namas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Registrų centras, tikrinta 2022-01-31.
- ↑ 2,0 2,1 Ушполь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 35 (69) : Усинский пограничный округ — Фенол. С.-Петербургъ, 1902., 133 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 413 psl.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 114
- ↑ 5,0 5,1 „Užpalių seniūnija“. utena.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-15. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
- ↑ Uszpole (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 856 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Užpaliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 622 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Užpaliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 603 psl.
- ↑ Užpaliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 396
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Užpaliai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 110 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Užpaliai / [sudarytojas Stanislovas Balčiūnas; vyriausiasis redaktorius Stanislovas Balčiūnas]. – Vilnius : Versmė, 2013. – 2 d. : iliustr., faks., portr., žml. – (Lietuvos valsčiai, ISSN 1822-489X ; kn. 27). ISBN 978-9955-589-86-0
- D. 1. – 2013. – 1160 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Bibliogr. išnašose. – ISBN 978-9955-589-84-6
- D. 2. – 2013. – 1212 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Bibliogr. išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 2312–2350. – ISBN 978-9955-589-85-3
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Miestelio svetainė
- Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2006-04-13 iš Wayback Machine projekto.
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Šv. Krokulės šaltinis
- Monografija „Užpaliai“
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
SVĖDASAI – 14 km Auleliai – 8 km |
DUSETOS – 25 km UŽTILTĖ – 23 km Ilčiukai – 7 km |
||||||||||
|
Liepakalniai – 7 km Alaušai – 8 km | ||||||||||
VYŽUONOS – 9 km | UTENA – 17 km |