Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chemijoje ir fizikojevalentinis elektronas – atomo išorinio sluoksnio elektronas, galintis dalyvauti susidarant cheminiam ryšiui, jei išorinis sluoksnis neuždarytas; viename kovalentiniame ryšyje po vieną kiekvieno atomo valentinį elektroną sudaro vieną ryšio porą. Valentinių elektronų kiekis lemia cheminio elemento chemines savybes, tokias kaip valentingumą – ar jis gali jungtis su kitais elementais ir, jei taip, kaip lengvai ir su kiek. Pagrindinės grupės elemente valentinis elektronas gali būti tik tolimiausiame elektrono sluoksnyje.[1]
