Verslo vadybos mokykla

Verslo vadybos mokykla – aukštojo išsilavinimo mokykla, suteikianti verslo administravimo laipsnį. Tokio pobūdžio universitetas siūlo sąskaitybos, vadybos, ekonomikos, finansų, rinkodaros, žmogiškųjų išteklių vadybos, organizacinės elgsenos, ryšių su visuomene vadybos, strategijos valdymo, informacinės sistemų vadybos ir kiekybinės analizės studijų programas.

„ESCP Europe“ 1819 metais įkūrė ekonomikos mokslininkų ir verslininkų grupė, į kurią įėjo ekonomistas Jean-Baptiste Say ir prekybininkas Vital Roux. „ESCP Europe“ buvo pirma verslo mokykla pasaulyje.^[1] ^[2]

Paskirtis

Verslo mokyklos XIX amžiaus pabaigoje imtos kurti politikų ir verslininkų iniciatyva. Jie suprato, kad verslininku negali tapti bet kuris arba kiekvienas turtą paveldėjęs žmogus. Norint sėkmingai valdyti verslą reikia sisteminių žinių ir praktikos, o vadovas turi turėti specialių įrankių ir metodiką. Todėl ir imta sisteminti bei mokymui pritaikyti praktines žinias – jos buvo perduodamos pirmiesiems tikriems mokslus išėjusiems verslo vadovams. Ilgainiui mokymo programos evoliucionavo: verslo mokyklos tuo pačiu metu ir skatino verslą vystytis, ir pačios naudojosi jo praktika, kurią paversdavo teorinėmis žiniomis.^[5]

Dėstomi dalykai

Verslo vadybos mokyklose dėstomos įvairios studijų programos, dažniausiai pritaikytos vadovams. Prestižinė „Sloan“ draugijos (angl. Sloan Fellowship) programa dėstoma tik MIT Sloan vadybos mokykloje bei Stanfordo ir Londono verslo mokyklose.

Kvalifikaciniai laipsniai

Verslo vadybos mokykloje galima įgyti šiuos laipsnius:

Verslo vadybos bakalauro (angl. Bachelor of Business Administration, BBA);
Verslo vadybos magistro (angl. Master of Business Administration, MBA);
Verslo vadybos daktaro (angl. Doctor of Business Administration, DBA).

Lietuvoje

Lietuvoje pagrindinės yra trys verslo mokyklos. Tai Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokykla (VU TVM), ISM Vadybos bei ekonomikos universitetas ir Baltijos vadybos institutas, labiau žinomas kaip BMI. Vadybos mokslų rinkoje vieni pritraukia tik vadovus, kiti – perspektyviausius samdomus darbuotojus, kuriems vadybos žinių trūksta kopiant karjeros laiptais. Verslo vadovus pritraukti siekia visos mokyklos.^[6]

Išnašos

↑ „Focus On - Generation Europe Foundation - Business schools and career opportunities“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-09-21. Nuoroda tikrinta 2013-09-20.
↑ Kaplan, Andreas (2014) European management and European business schools: Insights from the history of business schools, European Management Journal, http://dx.doi.org/10.1016/j.emj.2014.03.006
↑ Financial Times' Global MBA Rankings 2011
↑ Financial Times' Global MBA Rankings 2011
↑ Versus: Verslo mokykloms – globalūs iššūkiai Archyvuota kopija 2010-06-12 iš Wayback Machine projekto.
↑ Verslo Žinios – Kompetencijos ženklų konkurencija^{[neveikianti nuoroda]}

Nuorodos

Versus – Geriausios verslo mokyklos Archyvuota kopija 2010-09-03 iš Wayback Machine projekto.
Verslo Klasė – Geriausios Europos verslo mokyklos^{[neveikianti nuoroda]}

[1] „Focus On - Generation Europe Foundation - Business schools and career opportunities“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-09-21. Nuoroda tikrinta 2013-09-20.

[2] Kaplan, Andreas (2014) European management and European business schools: Insights from the history of business schools, European Management Journal, http://dx.doi.org/10.1016/j.emj.2014.03.006

[3] Financial Times' Global MBA Rankings 2011

[4] Financial Times' Global MBA Rankings 2011

[Versus-5] Versus: Verslo mokykloms – globalūs iššūkiai Archyvuota kopija 2010-06-12 iš Wayback Machine projekto.

[6] Verslo Žinios – Kompetencijos ženklų konkurencija^{[neveikianti nuoroda]}

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]