Zhu Rongji
| Džu Rongdži kin. | |
|---|---|
| 5-asis Kinijos ministras pirmininkas | |
_(cropped).jpg)
| |
| Gimė | 1928 m. spalio 1 d. Čangša, Kinija |
| Tautybė | hanis |
| Sutuoktinis (-ė) | Lao An |
| Kinijos ministras pirmininkas | |
| Kelintas | 5 |
| Ėjo pareigas | 1998 m. kovo 17 d. – 2003 m. kovo 16 d. |
| Ankstesnis | Li Peng |
| Vėlesnis | Wen Jiabao |
| Partija | Kinijos komunistų partija |
| Alma mater | Cinghua universitetas |
 Vikiteka |
Zhu Rongji |
Džu Rongdži (kin.
Gimė 1928 m. Čangša mieste. Studijavo inžineriją prestižiniame Cinghua universitete. Po baigimo dirbo tuo metu vienoje centrinių institucijų – Valstybinėje planavimo komisijoje, tačiau išliko žemiausiose pareigose dėl rinkos ekonomikos palaikymo ir įtarimų esant dešiniųjų pažiūrų. Per Kultūrinę revoliuciją (1970–1975 m.) buvo išsiųstas į kaimo vietoves. Į politiką sugrįžo 1979 m. į valdžią atėjus Den Siaopinui ir paskelbus ekonomines reformas. Netrukus tapo Valstybinės ekonomikos komisijos viceministru, o 1987 m. buvo išrinktas Šanchajaus meru. Prisidėjo prie miesto ekonominio augimo, supaprastino biurokratinius reikalavimus užsienio investuotojams, siekė gerinti infrastruktūrą, pritraukti aukštąsias technologijas.[1]
1992 m. Džu tapo Komunistų partijos politbiuro nariu, buvo atsakingas už ekonominę politiką. 1993 m. išrinktas vicepremjeru, o 1998–2003 m. užėmė Kinijos ministro pirmininko pareigas. Vykdė ekonomikos stabilizavimo politiką, įgyvendino iš mokesčių gautų įplaukų paskirstymo reformą, siekė mažinti valdžios ir verslo korupciją, derėjosi dėl Kinijos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (tai pavyko įgyvendinti 2001 m.), skatino užsienio investicijas, už ką buvo kai kurių kaltinamas „parsidavimu Vakarams“. Visą gyvenimą išliko liberalių pažiūrų, nekritikavo 1989 m. vykusių studentų protestų. 2003 m. pasibaigus ministro pirmininko kadencijai, pasitraukė iš politikos.[2]