Energetikos statistika 2016 m.

Bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2016 m. sudarė 7,3 mln. tonų naftos ekvivalentu ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 2,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2016 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (38,9 proc.), gamtinės dujos sudarė 25,1 proc., atsinaujinantys energijos ištekliai ir elektros energija – 20 ir 9,7 proc., o likusiąją dalį – 6,3 proc. – akmens anglys, durpės ir kt.

1 pav. Bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos ir galutinis suvartojimas 1990–2016 m.

Galutinis energijos suvartojimas 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 5 proc. Galutinių vartotojų struktūroje didžiausią dalį užima transporto ir namų ūkių sektoriai, kuriuose 2016 m. buvo suvartota atitinkamai 38,5 ir 28 proc. energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinio energijos suvartojimo struktūroje sudarė 18,8 proc. Transporto sektoriuje 2016 m., palyginti su 2015 m., sunaudota 6,8 proc. daugiau energijos, namų ūkiuose – 5,4, o pramonėje – 1,7 proc.

Transporto sektoriuje daugiausia sunaudota dyzelino (1,4 mln. tonų), namų ūkių sektoriuje – biokuro (2,47 mln. m3) bei centralizuotai gautos šiluminės energijos (5,4 teravatvalandžių (TWh).

Vartotojų poreikiams tenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai. 2016 m. kuro ir energijos išteklių importo poreikis padidėjo 2,9 proc. Labiausiai didėjo elektros energijos importas, o gamtinių dujų bei naftos produktų – mažėjo.

Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis, kuris 2016 m. sudarė 75,3 proc. ir vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį (2015 m. – 54 proc.).

Atsinaujinančių energijos išteklių (hidroenergijos, vėjo, saulės, geoterminės energijos, kietojo biokuro (malkų ir medienos atliekų, šiaudų), biodujų, biodegalų, atsinaujinančių komunalinių atliekų) naudojimo skatinimas – vienas geriausių sprendimų patenkinti energijos poreikį, saugant gamtą ir jos išteklius. ES šalių tikslas – iki 2020 m. pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių nemažiau nei 20 procentų visos Europoje pagaminamos energijos. Lietuvai iki minėto laikotarpio numatyta pasiekti 23 proc. Šį tikslą Lietuva pasiekė jau 2014 m. (23,9 proc.), o 2015 m. šis rodiklis sudarė 25,8 proc. (ES vidurkis – 16,7 proc.).

2 pav. Atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudų struktūra 2016 m.

Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių gamyba 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 2,1 proc.

Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras. 2016 m. didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (48,4 proc.) bei namų ūkiuose (40,1 proc.). Elektrinės ir katilinės, naudojančios biokurą, 2016 m. pagamino 9,3 proc. daugiau šiluminės energijos, tačiau elektros energijos gamyba iš biokuro sumažėjo 17,6 proc.

Kasmet plečiasi vėjo jėgainių parkas. Bendra įrengtų jėgainių galia 2016 m. pabaigoje siekė 509 MW (2015 m. pabaigoje – 432 MW). 2016 m. vėjo jėgainės pagamino 1,1 TWh elektros energijos, arba 40,2 proc. daugiau nei 2015 m., ir tai sudarė 26,6 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 9 proc. šalyje suvartotos elektros energijos.

Vandens jėgainės 2016 m. pagamino 453,9 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, t. y. beveik trečdaliu daugiau nei 2015 m.

Nors Lietuvoje saulės energijos potencialas nėra didelis, 2016 m. į elektros tinklus patiekta 66,5 mln. kilovatvalandžių elektros energijos (9 proc. mažiau nei 2015 m.), kurią pagamino saulės jėgainės.

Elektros energijos poreikis Lietuvoje 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 3,3 proc. ir sudarė 12,5 TWh. 2016 m. Lietuvos poreikius užtikrinti buvo importuota beveik du trečdaliai elektros energijos, o pagaminta tik apie trečdalis (4,3 TWh). Palyginti su 2015 m., elektros energijos gamyba šalyje sumažėjo 13,5 proc. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 49 proc. visos pagamintos elektros energijos.

Pastaraisiais metais vis dažniau elektros energijai gaminti panaudojamos biodujos. 2016 m. iš biodujų buvo pagaminta beveik 122,7 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, t. y. 42,2 proc. daugiau nei 2015 m.

Biodegalų naudojimas mažina aplinkos taršą. Lietuvoje yra naudojamos dvi biodegalų rūšys – biodyzelinas ir bioetanolis. 2016 m. transporte buvo suvartota 56,7 tūkst. tonų biodyzelino ir 9,9 tūkst. tonų bioetanolio, t. y. biodegalų suvartojimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 17,3 proc.

Kelių transporte 2016 m. buvo sunaudota daugiau nei 1,7 mln. tonų degalų, iš kurių 80,8 proc., sudaro kelių dyzelinas, 12,5 – automobilių benzinas, 6,6 proc. – suskystintos dujos. Pastaraisiais metais dyzelino populiarumas augo – 2016 m. jo sunaudota 8,2 proc. daugiau nei 2015 m. Benzino paklausa padidėjo 5 proc., o suskystintų dujų – sumažėjo 5,7 proc.

Sąvokos

Bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos – energijos kiekis, būtinas vartotojų poreikiams patenkinti.

Energetinės priklausomybės rodiklis rodo, kiek šalis, tenkindama savo energetinius poreikius, yra priklausoma nuo importo. Šis rodiklis apskaičiuojamas, grynąjį importą padalijus iš bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų ir bunkeriavimo rodiklių sumos.

Galutinis energijos suvartojimas – kuras ir energija, pateikti galutiniams vartotojams: pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėms ir namų ūkiams.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.