(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Pasismo: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision - Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia Jump to content

Pasismo: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Content deleted Content added
m +pungol
m Nagsimpa iti panangiletra/gramatika
 
(Dagiti 8 nga agtengnga a rebision babaen dagiti 5 nga agar-aramat a saan a naipakita)
Linia 1: Linia 1:
Ti '''pasismo''' ({{IPAc-en|icon|ˈ|f|æ|ʃ|ɪ|z|əm}}) ket maysa a [[Politiko a radikalismo|radidal]] nga [[Autoritarianismo|autoritariano]] a [[Nationalismo|nationalista]] a political [[ideolohia]].<ref>Turner, Henry Ashby, ''Panagikeddeng manen ti pateg ti Pasismo''. Dagiti Baroa Puntos a Panakaimatangan, 1975. p. 162. Mangibaga kadagiti "gandat iti radikal ken autoritariana a nationalismo" ti pasismo.</ref><ref>Larsen, Stein Ugelvik, Bernt Hagtvet and Jan Petter Myklebust, ''Who were the Fascists: Social Roots of European Fascism'', p. 424, "organized form of integrative radical nationalist authoritarianism"</ref> Dagiti pasista ket agsukisokda kadagiti panakaipangato kadgiti bukodda a [[pagilian]] a naibatay ti panakaitalek ti maysa nga oganiko a ailian a komunidad a dagiti tattaona ket nagkaykaysada a kas agmaymaysa a tattao iti [[nailian a kinasiasino]]. Isuda ket naipagkaykaysa babaen kadagiti suprapersonal a panakaikapet iti [[kaputotan]] ken [[kultura]] babaen ti maysa a [[Totalitarianismo|totalitariano]] nga estado nga agsuksukisok ti [[masa mobilisasion]] iti maysa apagilian babaen ti [[disiplina]], [[indoktrinasion]], [[Maipapan iti bagi a panagwatwat|maipapan iti bagi a panagsanay]], ken [[euhenesia]].<ref name=gj120>Grčić, Joseph. ''Etika ken Politikal a Teoria'' (Lanham, Maryland: University of America, Inc, 2000) p. 120</ref><ref>Blamires, Cyprian, ''Sangalubongan a Pasismo: ti Naipakasaritaan nga Ensiklopedia,Tomo 1'' (Santa Barbara, California: ABC-CLIO, Inc., 2006) p. 140-141, 670.</ref> Ti pasismo ket agbirbiruk ti panagipukaw tkadagit nasirmata a ganganaet nga inpluensia a naikapapunotan a gapuanan ti [[dehenerasion]] iti pagilian wenno ti saan a maitutop ti nailian a kultura.<ref>Robert O. Paxton. ''Ti Anatomi aiti Pasismo''. First Vintage Books Edition. New York, New York, USA: Vintage Books, 2005. pp. 144.</ref>
Ti '''pasismo''' ket maysa a [[Politiko a radikalismo|radikal]] nga [[Autoritarianismo|autoritariano]] a [[Nasionalismo|nasionalista]] a politikal nga [[ideolohia]].<ref>Turner, Henry Ashby, ''Panangikeddeng manen ti pateg ti Pasismo''. Dagiti Baro a Puntos a Pannakaimatangan, 1975. p. 162. Mangibaga kadagiti "gandat iti radikal ken autoritariana a nasionalismo" ti pasismo.</ref><ref>Larsen, Stein Ugelvik, Bernt Hagtvet and Jan Petter Myklebust, ''Sino kadi dagiti pasista: Dagiti sosial a ramut ti Europeano a Pasismo'', p. 424, "naurnos a porma ti integratibo a radikal a nasionalista nga autoritarianismo"</ref> Dagiti pasista ket agsukisokda kadagiti pannakaiyaddang kadagiti bukodda a [[pagilian]] a naibatay ti pannakaitalek ti maysa nga organiko a nailian a komunidad a dagiti tattaona ket nagkaykaysada a kas agmaymaysa a tattao iti [[nailian a kinasiasino]]. Isuda ket naipagkaykaysa babaen kadagiti suprapersonal a panakaikapet iti [[kaputotan]] ken [[kultura]] babaen ti maysa a [[Totalitarianismo|totalitariano]] nga estado nga agsuksukisok ti [[masa a mobilisasion]] iti maysa a pagilian babaen ti [[disiplina]], [[indoktrinasion]], [[Maipapan iti bagi a panagwatwat|maipapan iti bagi a panagsanay]], ken [[euhenesia]].<ref name=gj120>Grčić, Joseph. ''Etika ken Politikal a Teoria'' (Lanham, Maryland: Unibersidad ti Amerika, Inc, 2000) p. 120</ref><ref>Blamires, Cyprian, ''Sangalubongan a Pasismo: ti Naipakasaritaan nga Ensiklopedia,Tomo 1'' (Santa Barbara, California: ABC-CLIO, Inc., 2006) p. 140-141, 670.</ref> Ti pasismo ket agbirbiruk ti panagipukaw kadagiti nasirmata a gangganaet nga inpluensia a naikapapunotan a gapuanan ti [[dehenerasion]] iti pagilian wenno ti saan a maitutop ti nailian a kultura.<ref>Robert O. Paxton. ''Ti Anatomi aiti Pasismo''. First Vintage Books Edition. New York, New York, USA: Vintage Books, 2005. pp. 144.</ref>


== Dagiti nagibasaran ==
{{pungol-nangruna}}

== Pinagibasaran ==
=== Paammo ===
=== Paammo ===
{{Reflist|colwidth=30em}}
{{Reflist}}


== Kasilpo iti ruar ==
== Dagiti akinruar a silpo ==
{{commonscat-inline|Fascism|Pasismo}}
{{commonscat-inline|Fascism|Pasismo}}


Linia 14: Linia 12:
[[Kategoria:Kontra komunismo]]
[[Kategoria:Kontra komunismo]]
[[Kategoria:Diktadura]]
[[Kategoria:Diktadura]]
[[Kategoria:Dagiti adayo ti kanawan a politika]]
[[Kategoria:Nasionalismo]]
[[Kategoria:Nationalismo]]
[[Kategoria:Dagiti politikal nga ideolohia]]
[[Kategoria:Dagiti politiko nga ideolohia]]
[[Kategoria:Dagiti politikal a sistema]]
[[Kategoria:Dagiti politiko a sistema]]
[[Kategoria:Totalitarianismo]]
[[Kategoria:Totalitarianismo]]

[[ab:Афашизм]]
[[af:Fascisme]]
[[als:Faschismus]]
[[an:Faixismo]]
[[ar:فاشية]]
[[arz:فاشيه]]
[[ast:Fascismu]]
[[az:Faşizm]]
[[bat-smg:Fašėzmos]]
[[be:Фашызм]]
[[be-x-old:Фашызм]]
[[bg:Фашизъм]]
[[bo:ཧྥ་ཤི་སིའི་རིང་ལུགས།]]
[[br:Faskouriezh]]
[[bs:Fašizam]]
[[ca:Feixisme]]
[[ckb:فاشیزم]]
[[cs:Fašismus]]
[[cy:Ffasgiaeth]]
[[da:Fascisme]]
[[de:Faschismus]]
[[el:Φασισμός]]
[[en:Fascism]]
[[eo:Faŝismo]]
[[es:Fascismo]]
[[et:Fašism]]
[[eu:Faxismo]]
[[fa:فاشیسم]]
[[fi:Fasismi]]
[[fiu-vro:Fassism]]
[[fr:Fascisme]]
[[fur:Fassisim]]
[[fy:Faksisme]]
[[ga:Faisisteachas]]
[[gd:Faisisteachas]]
[[gl:Fascismo]]
[[he:פשיזם]]
[[hi:फासीवाद]]
[[hif:Tanasahi]]
[[hr:Fašizam]]
[[hu:Fasizmus]]
[[hy:Ֆաշիզմ]]
[[id:Fasisme]]
[[io:Fashismo]]
[[is:Fasismi]]
[[it:Fascismo]]
[[ja:ファシズム]]
[[jbo:viltrusi'o]]
[[ka:ფაშიზმი]]
[[kk:Фашизм]]
[[ko:파시즘]]
[[krc:Фашизм]]
[[ku:Faşîzm]]
[[ky:Фашизм]]
[[la:Fascismus]]
[[lb:Faschismus]]
[[lt:Fašizmas]]
[[lv:Fašisms]]
[[mdf:Фашизма]]
[[mk:Фашизам]]
[[ml:ഫാസിസം]]
[[mn:Фашизм]]
[[ms:Fasisme]]
[[mt:Faxxiżmu]]
[[mwl:Fascismo]]
[[nap:Fascismo]]
[[new:फासीवादी]]
[[nl:Fascisme]]
[[nn:Fascisme]]
[[no:Fascisme]]
[[oc:Faissisme]]
[[pl:Faszyzm]]
[[pnb:فاشزم]]
[[pt:Fascismo]]
[[ro:Fascism]]
[[ru:Фашизм]]
[[rue:Фашізм]]
[[sah:Фашизм]]
[[scn:Fascismu]]
[[sco:Fascism]]
[[sh:Fašizam]]
[[simple:Fascism]]
[[sk:Fašizmus]]
[[sl:Fašizem]]
[[sq:Fashizmi]]
[[sr:Фашизам]]
[[sv:Fascism]]
[[sw:Ufashisti]]
[[ta:பாசிசம்]]
[[tg:Фашизм]]
[[th:ฟาสซิสต์]]
[[tl:Pasismo]]
[[tr:Faşizm]]
[[ug:فاشىسىت]]
[[uk:Фашизм]]
[[ur:فسطائیت]]
[[vec:Fasismo]]
[[vi:Chủ nghĩa phát xít]]
[[war:Pasismo]]
[[yi:פאשיזם]]
[[zh:ほう西にし斯主义]]
[[zh-min-nan:Fasci-chú-gī]]
[[zh-yue:ほう西にし主義しゅぎ]]

Kinaudi a rebision manipud idi 19:02, 19 Nobiembre 2019

Ti pasismo ket maysa a radikal nga autoritariano a nasionalista a politikal nga ideolohia.[1][2] Dagiti pasista ket agsukisokda kadagiti pannakaiyaddang kadagiti bukodda a pagilian a naibatay ti pannakaitalek ti maysa nga organiko a nailian a komunidad a dagiti tattaona ket nagkaykaysada a kas agmaymaysa a tattao iti nailian a kinasiasino. Isuda ket naipagkaykaysa babaen kadagiti suprapersonal a panakaikapet iti kaputotan ken kultura babaen ti maysa a totalitariano nga estado nga agsuksukisok ti masa a mobilisasion iti maysa a pagilian babaen ti disiplina, indoktrinasion, maipapan iti bagi a panagsanay, ken euhenesia.[3][4] Ti pasismo ket agbirbiruk ti panagipukaw kadagiti nasirmata a gangganaet nga inpluensia a naikapapunotan a gapuanan ti dehenerasion iti pagilian wenno ti saan a maitutop ti nailian a kultura.[5]

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

Paammo[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ Turner, Henry Ashby, Panangikeddeng manen ti pateg ti Pasismo. Dagiti Baro a Puntos a Pannakaimatangan, 1975. p. 162. Mangibaga kadagiti "gandat iti radikal ken autoritariana a nasionalismo" ti pasismo.
  2. ^ Larsen, Stein Ugelvik, Bernt Hagtvet and Jan Petter Myklebust, Sino kadi dagiti pasista: Dagiti sosial a ramut ti Europeano a Pasismo, p. 424, "naurnos a porma ti integratibo a radikal a nasionalista nga autoritarianismo"
  3. ^ Grčić, Joseph. Etika ken Politikal a Teoria (Lanham, Maryland: Unibersidad ti Amerika, Inc, 2000) p. 120
  4. ^ Blamires, Cyprian, Sangalubongan a Pasismo: ti Naipakasaritaan nga Ensiklopedia,Tomo 1 (Santa Barbara, California: ABC-CLIO, Inc., 2006) p. 140-141, 670.
  5. ^ Robert O. Paxton. Ti Anatomi aiti Pasismo. First Vintage Books Edition. New York, New York, USA: Vintage Books, 2005. pp. 144.

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti midia a mainaig iti Pasismo iti Wikimedia Commons